AUKŠTAITIJOJE MĖLYNUOJA RETOSIOS VĖJALANDĖS ŠILAGĖLĖS
Mindaugo Kirstuko, Dianos Martinavičiūtės nuotraukos
Vėjalandė šilagėlė (Pulsatilla patens) – tai šilų augalas, kurio sėklas išnešioja vėjas. Auga sausuose pušynuose, miško aikštelėse, ant sausų šlaitų, lengvuose smėlio dirvožemiuose, tai labiau pietryčių Lietuvos augalas, bet ir rytų Aukštaitijoje galime juo pasigrožėti. Žydi balandžio – gegužės mėnesiais.
Vėjalandės šilagėlės įdomūs augalai. Tik išlindę augalai atrodo kaip pūkų kamuoliukai, plaukeliais apaugęs visas stiebas ir žiedkotis – balandžio mėnesio naktys dar šaltos, tai augalas tais pūkučiais ir apsisaugo. Žiedai išsiskleidžia dieną, kai šviečia saulė ir yra šilta, naktį jie užsiveria. Nors dažniausiai akį patraukia šilagėlių mėlynumas, pilnai išsiskleidus žiedui, matome ryškiai geltoną spalvą – tai žiedadulkės, kurios spalva ir kvapu vilioja vabzdžius.
Vėjalandė šilagėlė – įstabaus mėlynumo ir grožio augalas, todėl žmonės susigundo jų prisiskinti, o kai kurie net išsikasti. Nedarykite to! Šis augalas Lietuvoje retas, todėl įrašytas į Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašus ir už bet kokį jo naikinimą gresia baudos.
Be to, iškasti ir kitoje vietoje pasodinti augalai – neprigyja, todėl iškasdami šilagėles, ne tik padarysite žalą gamtai, bet ir patys nepasidžiaugsite jais savo darželiuose.
Geriau pamatę šilagėles mėlynuojant pasigrožėkite jomis! Ir palikite augti ir žydėti, vilioti vabzdžius apdulkintojus, tada brandinti sėklas ir kitą pavasarį vėl džiuginti mus naujais vėjalandžių šilagėlių žiedais.
Diana Martinavičiūtė,
ASTD Biologinės įvairovės apsaugos skyriaus vyr. specialistė – botanikė
Atnaujinimo data: 2024-04-04
Taip pat skaitykite:
SPANGUOLĖ – LAUMIŲ IR GERVIŲ UOGA