GRAŽIEJI LUBINAI – DIDELI KENKĖJAI
Dianos Martinavičiūtės nuotrauka
Lubinai plinta labai greitai. Ten, kuri jie auga, nebelieka kitų – mūsiškių augalų, o su jais ir daugybės gyvių. Ir..., kai lubinai nužydi, nebelieka ne tik jų grožio, bet ir jokio grožio.
Lubinai į Lietuvą atkeliavo daugiau kaip prieš pusę amžiaus. Ir visai ne dėl įspūdingų žiedynų, o dėl gerokai praktiškesnės priežasties – dirvožemyje jie didina azoto kiekį, o tai naudinga ūkininkams. Deja, lubinai nesirenka, kur augti, ir įsigali natūraliose pievose.
Lubinų šaknys labai stiprios, jie atsparūs sausrai, todėl anksčiau naudoti priešgaisrinėse miškų juostose stabdyti pažeminius gaisrus. Bet dabar reikia riboti jų plitimą. Geriausia, žinoma, iškasti. Jei nepajėgiate įveikti 1,5 metro į gylį augančių šankų, galite šienauti. Kasmet kelis kartus nupjovus, jie nesubrandins sėklų ir ilgainiui išnyks.
Nupjautus augalus kompostuokite. Tik turėkite omeny, kad lubinų sėklos ilgai būna gyvybingos.
Nesodinkite įvairiaspalvių lubinų ir darželiuose – jie iš ten gali „pabėgti“.
Na, ir nemaloniausia informacija: už invazinių rūšių auginimą, dauginimą, mainymą numatytos baudos nuo 200 iki 400 eurų, juridiniams asmenims – nuo 300 iki 600 eurų. Už invazinių rūšių pateikimą rinkai ar tyčinį paleidimą į aplinką gresia 300–500 eurų, juridinių asmenų vadovams, kitiems atsakingiems asmenims – 800–1500 eurų baudos. Tikimės, kad jums neteks patirti šio nemalonumo.