SPYGLIUOČIAI TURI IR LAPUS, IR VAISIUS
Spygliuočiai (pušūnai, plikasėkliai) yra vieni ilgiausiai gyvuojančių augalų Žemėje. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, spygliuočiai ne tik puošia kraštovaizdį, bet ir atlieka svarbias ekologines funkcijas. Jų miškai yra svarbi buveinė daugeliui gyvūnų ir augalų, jie padeda reguliuoti klimatą, nes sugeria anglies dioksidą, išskiria fitoncidus-biologiškai aktyvias medžiagas, kurios naikina bakterijas.
Paprastoji eglė (Picea abies) ir paprastoji pušis (Pinus sylvestris) yra du labiausiai paplitę spygliuočiai Lietuvoje. Abu medžiai dažnai minimi lietuvių liaudies dainose, pasakose, sakmėse, mįslėse. Eglė suvokiama kaip šventas medis, turintis apsaugines galias. Taip pat ji siejama su velniu, piktosiomis dvasiomis, kurios, pasak sakmių, mėgsta slėptis po eglėmis. Pušis dažnai siejama su moteriškumu, vaisingumu, gyvybės tęstinumu.
Meta lapus
Eglės ir pušys amžinai žaliuojantys, lapus meta palaipsniui, o ne vienu metu, jų lapai, tai – spygliai. Spygliai yra puikus prisitaikymas prie atšiaurių sąlygų. Jie sumažina vandens garavimą, todėl spygliuočiai gali augti sausose ir šaltose vietose. Eglės spygliai yra trumpi, aštrūs ir išsidėstę pavieniui ant šakelių. Pušies spygliai yra ilgesni, minkštesni ir auga po du arba tris kartu. Dauguma spyglių gyvena kelerius metus, o kai kurių rūšių spygliai gali išsilaikyti net keliolika metų. Tai leidžia medžiams išlaikyti lapiją visus metus ir vykdyti fotosintezę net žiemą.
Spygliuose yra įvairių eterinių aliejų, kurie atbaido daugelį vabzdžių ir kitų kenkėjų. Iš spyglių gaminami nuovirai, arbatos, tepalai, kurie padeda stiprinti imunitetą, gydyti peršalimą, odos ligas. Spyglių ekstraktai naudojami gaminant kremus, šampūnus, dušo želė ir kitus kosmetikos gaminius. Kai kurių rūšių spygliai naudojami kaip prieskonis patiekalams, gaminant muilus, žvakes, taip pat kaip natūrali dažymo medžiaga.
Saugo sėklas
Spygliuočiai ,,žydi“ po to susidaro vaisius – kankorėžis. Eglės kankorėžis subręsta per metus, pušies per du. Pagrindinė kankorėžių funkcija – apsaugoti spygliuočių sėklas nuo nepalankių aplinkos sąlygų, tokių kaip šaltis, sausra ar kenkėjai. Kankorėžiai taip pat padeda sėkloms plisti. Subrendę kankorėžiai atsiveria ir išbarsto sėklas, kurias vėjas, gyvūnai ar vanduo gali nunešti toli nuo motininio medžio.
Spygliuočių kankorėžiai skiriasi dydžiu, forma ir spalva, priklausomai nuo spygliuočių rūšies. Pušų kankorėžiai yra kieti ir stambūs, o eglių – smulkesni ir plonesni. Kai kurių spygliuočių kankorėžiai atsiveria tik po gaisro, taip užtikrinant sėklų plitimą po miško atsinaujinimo.
Nuo statybų iki turizmo
Spygliuočiai labai svarbus ne tik gamtai bet reikšmingi ir žmogaus gyvenime. Spygliuočių mediena yra plačiai naudojama statybose, baldų gamyboje ir popieriaus pramonėje. Kai kurių spygliuočių sėklos ir uogos yra valgomi (kedras, kadagys). Spygliuočių miškai pritraukia turistus ir yra populiarios vietos rekreacijai.
Kai kurie spygliuočiai turi vaistinių savybių ir yra naudojami tradicinėje medicinoje. Jie yra svarbūs daugeliui kultūrinių tradicijų ir švenčių, pavyzdžiui, Kalėdų. Spygliuočiai suteikia kraštovaizdžiui grožio ir harmonijos.
Svarbu paminėti, kad spygliuočių miškai taip pat yra jautrūs klimato kaitai, miškų gaisrams ir kenkėjams todėl svarbu juos saugoti ir tausoti.
Renata Ulinskienė,
ASTD biologinės įvairovės apsaugos skyriaus vyr.specialistė
Renatos Ulinskienės nuotraukos