Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija pagal kompetenciją atlieka šias funkcijas (LR saugomų teritorijų įstatymo 27 straipsnis):

 

1) atlieka kraštovaizdžio ir gamtos vertybių stebėseną (monitoringą) ir taikomuosius mokslinius tyrimus, susijusius su kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės bei kultūros paveldo objektų išsaugojimu, rekreacine ir kita veikla, kaupia informaciją kraštovaizdžio kompleksų, gamtos ir kultūros paveldo objektų apsaugos, teritorijos rekreacinio naudojimo ir kitose srityse;

 

2) saugo ir tvarko kraštovaizdžio, gamtos ir nekilnojamąsias kultūros vertybes;

 

3) rengia saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentus;

 

4) skatina pažintinį turizmą, racionalų gamtos išteklių naudojimą, teritorijos ar jos atitinkamų dalių pritaikymą lankymui, rekreacinį naudojimą, tvarkymą ir nuolatinę priežiūrą, organizuoja saugomos teritorijos lankytojų aptarnavimą;

 

5) pagal kompetenciją įgyvendina saugomų teritorijų planavimo dokumentuose numatytas priemones;

 

6) organizuoja ir (ar) vykdo saugomų buveinių ir rūšių apsaugos priemones, įgyvendina specialias apsaugos ir tvarkymo priemones direkcijai priskirtose rezervatinėse apyrubėse, valstybiniuose draustiniuose, paveldo objektuose, biosferos poligonuose, atkuriamuosiuose ir genetiniuose sklypuose, taip pat tinklo „Natura 2000“ teritorijose, teikia duomenis Saugomų rūšių informacinei sistemai apie saugomas rūšis, jų augavietes ir radavietes;

 

7) vykdo prevencinę veiklą saugomos teritorijos apsaugos ir naudojimo tvarkos pažeidimams išvengti ir kontrolę taip, kad fizinių ir juridinių asmenų veikla saugomoje teritorijoje atitiktų nustatytą saugomos teritorijos apsaugos ir naudojimo tvarką;

 

8) rengia, įgyvendina, administruoja, dalyvauja įgyvendinant ir administruojant projektus, finansuojamus valstybės, Europos Sąjungos struktūrinės paramos, tarptautinių ir kitų fondų lėšomis;

 

9) dalyvauja rengiant ir derinant teritorijų planavimo dokumentų ir statinių projektus ir nustatant planuojamos ūkinės veiklos poveikio saugomoms teritorijoms ir tinklo „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumą, taip pat Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka atlieka vertinimus veiklų, dėl kurių leistinumo draustiniuose ar valstybiniuose parkuose nusprendžiama atlikus jų poveikio kraštovaizdžiui, gamtos ir nekilnojamosioms kultūros vertybėms įvertinimą;

 

10) informuoja visuomenę apie saugomos teritorijos kraštovaizdžio būklę, rengiamas tikslines programas bei taikomas apsaugos ir tvarkymo priemones, numatomus apsaugos ir naudojimo režimo pakeitimus;

 

11) organizuoja paslaugų, susijusių su direkcijos veiklos tikslų ir funkcijų įgyvendinimu, teikimą;

 

12) teikia informaciją ir konsultuoja savo kompetencijos klausimais saugomos teritorijos žemės savininkus, valdytojus, naudotojus, kitus fizinius ir juridinius asmenis;

 

13) organizuoja švietėjiškus, kultūrinius renginius, propaguoja ir remia krašto materialios ir dvasinės kultūros paveldą, jo apsaugą;

 

14) kartu su švietimo įstaigomis rengia ir vykdo jaunimo ir suaugusiųjų švietimo programas aplinkos ir paveldo apsaugos, kultūros srityse;

 

15) bendradarbiauja su valstybės ir savivaldybių institucijomis, taip pat vietos bendruomenėmis, nevyriausybinėmis organizacijomis;

 

16) pagal kompetenciją palaiko ryšius su atitinkamomis užsienio valstybių institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis;

 

17) atlieka kitas įstatymų ir kitų teisės aktų jai pavestas funkcijas.

 

Atnaujinta: 2023 02 20

 

Bet kuris sklypo savininkas gali gauti informaciją iš saugomų teritorijų valstybės kadastro ar sklypas pakliūna į saugomas teritorijas. Sklypų savininkai (pateikus prašymą) gali būti informuojami apie konkrečių saugomų teritorijų duomenų pasikeitimus. Sklypų savininkai, turintys atitinkamas teises, gali gauti erdvinius saugomų teritorijų valstybės kadastro duomenis. Bet kuris pilietis gali gauti viešai teikiamus saugomų teritorijų valstybės kadastro duomenis ir statistinę informaciją.

 

Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastre yra tvarkomi ir kaupiami tokie duomenys ir informacija:

• Bendrieji kadastro objektų (rezervatų, draustinių, paveldo objektų, atkuriamųjų ir genetinių sklypų, parkų ir kt.) duomenys. Pvz. pavadinimas, steigėjas, įsteigimo ir įregistravimo datos, steigimo tikslas, objekto vieta ir kt.
• Specifiniai erdvinių duomenų rinkinio „Saugomos teritorijos“ duomenys. Pvz., gamtos paveldo objekto charakteristika (geologinių objektų aukštis, ilgis, plotis ir kt., hidrogeologinių objektų orografinė padėtis, uolienos, cheminės savybės ir kt.), atkuriamųjų ir genetinių sklypų išteklių būklė ir kt. Detalesnė informacija apie kadastre tvarkomus ir kaupiamus duomenis ir informaciją yra pateikiama Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastro nuostatų III skyriuje.

 

Veiklą saugomose teritorijose reglamentuoja LR saugomų teritorijų įstatymas ir kiti teisės aktai.

Atnaujinta: 2023 02 20

 

Naudotojas gali teikti prašymus prieigos prašymui, tuomet jam suteikiama teisė matyti tikslias augaviečių ir radaviečių koordinates, teikti duomenis apie naujas saugomų augalų, gyvūnų ir grybų rūšių augavietes arba radavietes, atskirais atvejais naudotojui gali būti suteikiama teisė tikrinti kitų naudotojų pateiktos informacijos korektiškumą. Duomenys gali būti teikiami interaktyviame žemėlapyje arba galima atsisiųsti konkrečios saugomos rūšies išrašą.

Atnaujinta: 2023 02 20

Visi regioniniai parkai turi lankytojų centrus, kuriuose geriausiai pradėti pažintį su saugomomis teritorijomis, planuoti savo kelionę. Lankytojų centruose teikiama informacija apie saugomų teritorijų gamtos ir kultūros paveldo vertybes, lankomas vietas, pažintinio turizmo ir poilsiavimo galimybes. Centruose organizuojami gamtiniai ir kultūriniai renginiai, seminarai, veikia nuolatinės interaktyvios ekspozicijos.

 

Saugomose teritorijose įrengta lauko informacinė sistema – rodyklės, informaciniai stendai ir pan., pažintinė infrastruktūra, apžvalgos bokštai. Saugomų teritorijų direkcijų specialistai stengiasi užtikrinti, kad lauko informacinė sistema būtų nuolatos prižiūrima, tvarkinga ir padėtų lankytojams pažinti saugomas teritorijas, tačiau pasitaiko atvejų kai lankytojai sugadina infrastruktūrą. Ją atkurti brangiai kainuoja ir užtrunka. Kitiems lankytojams ji kelia pavojų.

Atnaujinta: 2023 02 23

Statyti palapines saugomoje teritorijoje galima tik tam skirtose vietose – stovyklavietėse, kempinguose. Kur yra šios vietos, galite sužinoti regioninio parko lankytojų centruose ar jų interneto svetainėse.

 

Taip pat informaciją apie stovyklavimą galima rasti saugomų teritorijų lankymo taisyklėse.  

 

Laužus saugomose teritorijose galima kūrenti tik specialiai tam įrengtose ir informaciniais ženklais pažymėtose vietose – stovyklavietėse, poilsiavietėse, kempinguose.

 

Draudžiama sugrėbtas, surinktas žoles, nendrių, medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekas deginti miške, aukštapelkėse, durpynuose, vietose, esančiose arčiau kaip 100 metrų iki miško, taip pat miestuose ir miesteliuose.

 

Atnaujinta: 2023 02 23

Savanoriškas lankytojo bilietas regioniniuose parkuose įvestas nuo 2015 m. Jis skirtas žmonėms, kuriems rūpi gamta, kraštovaizdžio vertybės, kurie gali prisidėti prie saugomų teritorijų puoselėjimo.

 

Nors saugomų teritorijų lankytoją bilietą galima įsigyti savanoriškai, esame dėkingi lankytojams, kurie pirkdami jį išreiškia pritarimą ir norą, kad būtų užtikrinta saugomų teritorijų apsauga, jos būtų tvarkomos, lankytojams įrengta infrastruktūra, ji būtų prižiūrima ir atnaujinama.

 

Atnaujinta: 2023 02 23

Kai kurių rūšių gamtiniuose draustiniuose (ornitologiniuose, teriologiniuose, herpetologiniuose, entomologiniuose, telmologiniuose) ir kitose gamtiniu požiūriu ypač vertingose teritorijose yra draudžiama lankytis nuo balandžio 1 d. iki rugpjūčio 1 d., nes tuo metu gamtoje vyksta daug gyvybiškai svarbių procesų – paukščiai peri, gyvūnai veda jauniklius ir pan., todėl jų trikdymas gamtai gali turėti didelį neigiamą poveikį.

 

Pavasarį keliaudami į saugomas teritorijas, pasitikslinkite lankymosi galimybes kreipdamiesi į Direkciją ar regioninio parko grupę.

Atnaujinta: 2023 02 23

Kultūros, sporto ir kiti renginiai saugomose teritorijose turi būti suderinti su Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos regioninio parko grupe, kurioje tas renginys vyks. Kontaktus rasite čia.

 

Renginių organizatorius ir dalyvius kviečiame įsigyti parko lankytojo bilietus. Jie savanoriški ir yra skirti žmonėms, kuriems rūpi gamta, kraštovaizdžio vertybės, kurie gali prisidėti prie saugomų teritorijų puoselėjimo.

 

Masinių komercinių renginių dalyviams parko lankytojo bilietas yra privalomas. Masiniu komerciniu renginiu valstybiniame parke laikomas renginys, kuriame planuojamas dalyvių skaičius yra 100 ir daugiau žmonių, ir kuriuo organizatorius siekia pajamų.

 

Daugiau informacijos apie saugomų teritorijų lankytojo bilietą čia. 

 

Miške renginius galima organizuoti tik gavus miško valdytojo leidimą raštu, kuriame nurodoma renginio pradžios data, trukmė, planuojamas dalyvių skaičius, organizacijos adresas, atsakingo asmens vardas ir pavardė, taip pat įsipareigojimas sutvarkyti teritoriją renginiui pasibaigus.

Atnaujinta: 2023 02 23

Jeigu saugomoje teritorijoje pastebėjote galimai gamtoje neleistiną veiklą, aplinkosauginį pažeidimą, informaciją visą parą galima teikti Bendrajam pagalbos centrui telefonu 112 arba Pranešimų priėmimo ir aplinkosauginių ekstremalių situacijų valdymo skyriui telefonais: (8–5) 273 2995; 8 698 81837, arba pateikti Aplinkos apsaugos kontrolės informacinėje sistemoje (AAKIS).

Skubaus reagavimo pranešimų atvejai:

 

• Dėl ekologinių įvykių

pranešimai dėl transporto avarijų, kai išsilieja kuras ar kitos eksploatacinės transporto priemonės medžiagos ir yra užteršta ar yra grėsmė, kad bus užteršta, vandens telkiniai, išbyra pavojingas krovinys ir gresia didelis aplinkos komponentų užteršimas, dėl rasto didelio kiekio neaiškios, bet galimai pavojingos medžiagos, dėl avarinių situacijų įmonėse, kurių metu gali įvykti ar jau vyksta aplinkos tarša, dėl įvykių, nurodytų  Ekstremaliųjų įvykių kriterijų sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 1317 „Dėl Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo įgyvendinimo“, į kuriuos teisės aktais pagal kompetenciją priskirta reaguoti AAD.

 

• Dėl medžioklės reikalavimų laikymosi

 

• kai neteisėtai medžiojama;

 

• kai neteisėtai sumedžioti gyvūnai;

 

• kai medžiojama pažeidžiant medžioklės reikalavimus;

 

• kai rasti neteisėti medžioklės įrankiai, ar parengti medžioklei.

 

• Dėl žvejybos reikalavimų laikymosi

 

• kai žvejojama draudžiamu metu ar (ir) draudžiamoje vietoje, ar (ir) draudžiamaisiais įrankiais;

 

• kai rasti neteisėti žvejybos įrankiai, ar parengti žvejybai.

 

• Dėl masinio gyvūnų žuvimo

 

• kai masiškai žūva žuvys vandens telkiniuose (išskyrus dėl deguonies trūkumo po  ledu), laukiniai paukščiai ar (ir) laukiniai gyvūnai.

 

• Dėl vandens telkinių, žemės, urbanizuotų teritorijų taršos

 

• kai yra reali tikimybė, kad artimu laiku bus užteršta arba jau teršiama arba jau užteršta nevalytomis nuotekomis ar (ir) cheminėmis medžiagomis ar (ir) pavojingomis atliekomis vandens telkiniai, žemė, urbanizuotos teritorijos;

 

• kai yra reali tikimybė, kad artimu laiku bus užteršta arba jau teršiama nepavojingomis atliekomis, kurių yra didelis kiekis, vandens telkiniai, žemė, urbanizuotos teritorijos.

 

• Dėl aplinkos oro taršos

 

• kai deginamos atliekos (plastmasės, senos padangos, baldai, baldų gamybos atliekos ir pan.);

 

• kai jaučiamas aitrus, deginantis, dusinantis ar kitokis kvapas, būdingas neteisėtam atliekų deginimui ar neteisėtiems cheminių medžiagų ar junginių išmetimams į aplinkos orą.

 

• Dėl želdinių žalojimo ar naikinimo

 

• kai žalojami ar naikinami želdiniai.

 

• Dėl pažeidimą padariusio asmens sulaikymo

 

• kad sulaikytas pažeidimą padaręs asmuo.

 

• Dėl kitų pažeidimų, į kuriuos būtina reaguoti nedelsiant.

 

 

Informacija apie kitus įvykius pateikiama:

Smolensko g. 15, 03201 Vilnius

El. p. [email protected]

 

Pirmadieniais–ketvirtadieniais 8.00 – 17.00 val.

Penktadieniais 8.00 – 15.45 val.

(Prieššventinėmis dienomis – 8.00 – 16.00).

 

Ne darbo valandomis pranešti galite:

Skubios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112;

 

Papildomas prašymų, skundų priėmimas:

Smolensko g. 15B, Vilnius.

Darbo laikas:

Pirmadieniais 7.00 – 8.00 val.

Pirmadieniais–penktadieniais 12.00 – 12.45 val.

Trečiadieniais 17.00 – 18.00 val.

(Prieššventinėmis dienomis – 8.00 – 16.00).

Atnaujinta: 2023 02 23

Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 84 str., d., 16 f p. įvardinta, kad valstybiniuose parkuose statomi sodybos pastatai ir inžineriniai statiniai sodybose.

 

LR Saugomų teritorijų įstatymo 13 str. 3 d. aiškiai reglamentuoti atvejai, kai yra galimos naujų statinių statybos valstybiniuose parkuose:

1) draudžiama statyti ir (ar) įrengti naujus statinius ir (ar) įrenginius, nurodytus Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme;

2) leidžiama rekonstruoti esamus sodybos pastatus ir inžinerinius statinius sodybose;

3) leidžiama atkurti kultūros paveldo objektus pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymą;

4) leidžiama atstatyti identiškus buvusių sodybų pastatus ir jų inžinerinius statinius pirminėse jų stovėjimo vietose pagal išlikusius archyvinius dokumentus;

5) leidžiama naujus sodybos pastatus ir inžinerinius statinius statyti buvusios sodybos vietoje;

6) leidžiama remontuoti, rekonstruoti esamus statinius laikantis valstybinio parko planavimo schemoje (ribų ir tvarkymo planuose) ir (ar) savivaldybės ar vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų sprendinių, jeigu nurodyti planai numato specifines sąlygas ir galimybes jų rekonstrukcijai;

7) ne sodyboje žemės ūkio paskirties žemėje leidžiama statyti inžinerinius statinius – stogines, skirtas laisvai laikomų žolėdžių ūkinių gyvūnų, įregistruotų Ūkinių gyvūnų registre, prieglobsčiui.

 

Kiti statybų atvejai nėra numatyti.

Taigi, teisės aktai šviesos energijos elektrines leidžia statyti ant pastatų stogų sodybose, tačiau nenumato galimybės statyti saulės elektrines pastatais neužstatytuose žemės sklypuose (iš jų ir esančiuose rekreacinio funkcinio prioriteto zonose).

Atnaujinta: 2023 02 20

Statybų galimybės saugomose teritorijose įtvirtintos LR saugomų teritorijų įstatyme ir LR Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme. Statybos yra draudžiamos tik valstybiniuose rezervatuose.

 

Statybų galimybės draustiniuose ir valstybiniuose parkuose yra įtvirtintos Saugomų teritorijų įstatymo 9 straipsnio 3 dalies ir 13 straipsnio 3 dalies nuostatose. Čia nustatyta, kad: leidžiama statyti naujus statinius, susijusius su draustinio/valstybinio parko steigimo tikslais, kitus statinius, būtinus vykdant veiklą, kuriai išimtys nustatytos šių straipsnių nuostatose; leidžiama statyti naujus ir rekonstruoti esamus sodybos pastatus ir inžinerinius statinius sodybose ir buvusios sodybos vietoje; statyti naujus statinius valstybinio parko planavimo schemoje (ribų ir tvarkymo planuose) ir (ar) savivaldybės ar jos dalies bendrajame plane numatytose vietose; leidžiama statyti naujus statinius, siekiant užtikrinti valstybės sienos apsaugą.

 

Valstybinių parkų, valstybinių rezervatų ir draustinių bei biosferos rezervatų buferinės apsaugos zonose draudžiama statyti tik statinius, jeigu jie blogina paveldo objektų eksponavimo sąlygas, didina teritorijos vizualią (regimąją) taršą.

 

Jeigu ketinate statyti, rekonstruoti ar remontuoti statinius saugomoje teritorijoje, kviečiame pasikonsultuoti su saugomų teritorijų direkcijų specialistais. Dėl konsultacijos laiko rekomenduojame susitarti iš anksto. Saugomų teritorijų direkcijų kontaktus rasite čia.

 

Statybos, rekonstrukcijos ir remonto darbai valstybiniuose parkuose privalo atitikti valstybinių parkų apsaugos reglamentų, tvarkymo planų reikalavimus.

 

Rekomenduojame rengiant statinių projektus vadovautis Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie AM išleistais Etnografiniams Lietuvos regionams būdingų tradicinės architektūros pastatų, pastatų elementų katalogais.

 

Statybą leidžiantį dokumentą (SLD), jeigu toks leidimas reikalingas, išduoda Savivaldybės administracija. Prašymai išduoti SLD priimami per informacinę sistemą „Infostatyba“ adresu www.planuojustatyti.lt.

 

Jeigu nesate įsitikinę, ar būtina gauti Statybą leidžiantį dokumentą, galite pasikonsultuoti su Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos specialistais konsultacijų telefonu (8 5) 207 3333.

Atnaujinta: 2023 02 20

Saugomose teritorijose draudžiama statyti, laikyti ir naudoti apgyvendinimui, nakvynei, maitinimui ir kitiems panašiems tikslams vagonėlius ir kitus kilnojamuosius objektus ar įrenginius (mobiliuosius namelius, konteinerius, nebenaudojamas transporto priemones, metalinius garažus) išskyrus atvejus, kai tokie objektai laikomi ir naudojami:

 

a) prie statomų ir (ar) rekonstruojamų statinių jų statybos metu, turint LR statybos įstatymo nustatyta tvarka išduotą statybą leidžiantį dokumentą ir kai šie objektai numatyti statinio projekte;

 

b) mokslo ir studijų institucijoms atliekant mokslinius tyrimus;

 

c) turint savivaldybės vykdomosios institucijos išduotą leidimą – viešiesiems renginiams rengti;

 

d) kaip įregistruotų bitynų kilnojamosios bitidės;

 

e) teisės aktų nustatytose vietose ir laiku vykdant verslinę žvejybą;

 

f) nepertraukiamai, bet ne ilgiau kaip 30 darbo dienų, rangos būdu nuo spalio 1 d. iki kovo 15 d. vykdant pagrindinius miško kirtimus ir turint leidimą kirsti mišką;

 

Tačiau pažymėtina tai, kad teisės aktai nedraudžia esamose sodybose kilnojamuosius objektus pertvarkyti į statinius (sodybos priklausinius). Jeigu sodybos (namų valdos) pastatais užstatytas žemės plotas neviršija teisės aktuose leidžiamo maksimalaus užstatymo ploto, vagonėlį galima pertvarkyti į sodybos priklausinį (nesudėtingą statinį).

Atnaujinta: 2023 02 20

LR specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 69 straipsnyje įtvirtinta, kad gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama įrengti naujus su draustinio paskirtimi nesusijusius vandens telkinius didelės ir vidutinės tikimybės potvynių grėsmės teritorijose, o kitose gamtinio ar kompleksinio draustinio teritorijose – viename žemės sklype įrengti vieną ar kelis dirbtinius vandens telkinius, kurių bendras plotas didesnis kaip 0,1 hektaro, išskyrus atvejus, kai jie susiję su draustinio kraštovaizdžio, gamtos ir nekilnojamųjų kultūros vertybių išsaugojimu ir šiems darbams vykdyti yra gautas už gamtinio ar kompleksinio draustinio apsaugą atsakingos saugomos teritorijos direkcijos pritarimas.

 

Reikalavimai dirbtinio nepratekamo paviršinio vandens telkinio įrengimui pateikiami 2012 m. liepos 12 d. LR aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro įsakyme Nr. D1-590/3D-583 „Dėl Dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių įrengimo ir priežiūros aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo".

 

Planuojant įrengti dirbtinį vandens telkinį valstybiniame parke, biosferos rezervate ar valstybinio rezervato buferinėje apsaugos zonoje, įskaitant šiose teritorijose esančias „Natura 2000“ teritorijas, dirbtinio vandens telkinio įrengimo vieta turi būti suderinta su valstybinio parko, biosferos rezervato, valstybinio rezervato direkcija. Kai dirbtinį vandens telkinį planuojama įrengti valstybiniame draustinyje, biosferos poligone ir „Natura 2000“ teritorijoje, kurioje nėra saugomos teritorijos direkcijos, dirbtinio vandens telkinio įrengimo vieta derinama su Aplinkos apsaugos agentūra.

Atnaujinta: 2023 02 20

Tvorų statybą valstybiniuose parkuose reglamentuoja valstybinių parkų apsaugos reglamentai. Sodybas leidžiama aptverti ne aukštesnėmis kaip 1,5 m aukščio perregimomis ažūrinėmis tvoromis (medinių virbų, tašelių, karčių, vytelių, išskyrus horizontalias lentas) be cokolių. Tokia tvora, tikėtina, bus I grupės nesudėtingas statinys. Tokiems statiniams projekto ar statybos leidimo nereikia, išskyrus atvejus, kai tvora tveriama Kuršių nerijoje arba kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje.

Atnaujinta: 2023 02 20

Lieptų statybą valstybiniuose parkuose reglamentuoja valstybinių parkų apsaugos reglamentai. Vandens telkiniuose prie esamų sodybų leidžiama įrengti vieną medinį lieptą iki 15 m ilgio nuo vandens telkinio kranto, ne didesnį kaip 30 m2 ploto. Jei viršvandenės augalijos juosta yra platesnė nei 15 m, leidžiama statyti ilgesnius lieptus, bet išsikišančius ne daugiau kaip 2 m už viršvandeninės augalijos juostos, iki 2 m pločio. Urbanizuojamose (užstatomose) rekreacinėse ir gyvenamosiose zonose liepto matmenys gali būti ir didesni, jie nustatomi statinio projekto sprendiniuose.

 

Jei lieptas yra II grupės nesudėtingas statinys, tokiu atveju turi būti parengtas supaprastintas statinio projektas, kuriam turėtų pritarti saugomos teritorijos direkcija ir rajono savivaldybės architektas.

 

Statant lieptus urbanizuotose rekreacinėse teritorijose, kuriose galima ir neypatingų statinių statyba, rengiamas neypatingo statinio projektas.

 

Visais atvejais būtina gauti vandens telkinio savininko (valdytojo) sutikimą.

Atnaujinta: 2023 02 20

Saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnyje įtvirtinta, kad ne sodyboje žemės ūkio paskirties žemėje leidžiama statyti inžinerinius statinius – stogines, skirtas laisvai laikomų žolėdžių ūkinių gyvūnų, įregistruotų Ūkinių gyvūnų registre, prieglobsčiui nuo kritulių ir vėjo, kai pievų ir ganyklų plotai nuosavybės ar kitais teisėtais pagrindais valdomoje žemėje yra ne mažesni kaip 20 hektarų (ne daugiau kaip 1 stoginę nurodytame plote). Stoginės įrengiamos be patalpų su ne daugiau kaip 3 išorinėmis sienomis ar be jų, leistinas aukštis – iki 6 metrų, užstatytas plotas – iki 150 kvadratinių metrų.

 

Šios stoginės negali būti statomos natūraliose pievose, saugomų augalų ir vabzdžių rūšių radavietėse, arčiau kaip 100 metrų nuo paviršinio vandens telkinio kranto, taip pat nurodytose vietose negali būti sandėliuojami pašarai ir organizuojamas žolėdžių ūkinių gyvūnų papildomas šėrimas. Jeigu žolėdžiai ūkiniai gyvūnai nebelaikomi pievų ir ganyklų plote, kuriame yra stoginė gyvūnams laikyti, ji turi būti pašalinta ne vėliau kaip per 6 mėnesius po to, kai žolėdžiai ūkiniai gyvūnai buvo išgabenti. Stoginės pastatymo vietos parinkimo, jos formos, medžiagų, iš kurių ji statoma, reikalavimai ir derinimo tvarka nustatoma valstybinio parko nuostatuose.

Atnaujinta: 2023 02 20

Valstybiniuose parkuose ūkininko sodybas leidžiama kurti teritorijose, kuriose valstybinių parkų tvarkymo planuose numatyta naujų sodybų statyba, išskyrus konservacinio funkcinio prioriteto zonose ir gyvenamosiose zonose, kuriose yra žemės sklypams nustatyta kita pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, o ūkininkų sodybos yra kuriamos žemės ūkio paskirties žemės sklypuose (LR žemės įstatymo 25 str. nuostatos).

Atnaujinta: 2023 02 20

Sodybų pastatų formos, dydžiai, statybinės medžiagos ir kt. yra reglamentuotos valstybinių parkų apsaugos reglamentuose. Taigi, net statant pastatą be projekto, privaloma paisyti teisės aktų reikalavimų dėl jų statybos. Jeigu klausime išvardyti statiniai yra sodybos priklausiniai, tokiu atveju be statinio projekto galima statyti I grupės nesudėtingus statinius (t. y., jei statiniai yra ne didesni nei 50 m2 bendrojo ploto), išskyrus jų statybą kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje.

 

Pirties statyba yra reglamentuota LR Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 99 str. 8 d., kurioje įtvirtinta, kad už paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos išorinės ribos gali būti statoma tik viena ne didesnio kaip 25 m2 bendrojo ploto ir ne aukštesnė kaip 4,5 metro asmeninio naudojimo pirtis be rūsio sodyboje ar kitos paskirties žemės rekreacinių teritorijų naudojimo būdo žemės sklype.

Atnaujinta: 2023 02 20

Statybos įstatymo 2 straipsnio 72 dalyje apibrėžta sąvoka: statinio rekonstravimas - statyba, kurios tikslas - perstatyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis (ilgį, plotį, aukštį ir pan.).

 

Pagrindinius principus, pagal kuriuos statybos darbai priskiriami atskiroms statybos rūšims, nustato statybos techninis reglamentas STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (toliau - Reglamentas). Reglamento 9 punkte nurodyta, kad statinio rekonstravimo tikslas - perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas ir tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis - ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan. Laikoma, kad laikančiosios konstrukcijos perstatomos, kai:

 

• pastatomi nauji aukštai;
• įrengiamas naujas rūsys, praplečiamas esamas;
• nugriaunama dalis esamų aukštų; prie statinio pristatomas (ar pastatomas tarp gretimų statinių) priestatas, jei dėl šio priestato pristatymo keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan. esamo statinio laikančiosios konstrukcijos;
• pakeičiamos bet kurios laikančiosios konstrukcijos kitomis laikančiomis konstrukcijomis, įrengiamos naujos laikančiosios konstrukcijos, pašalinama dalis esančių laikančiųjų konstrukcijų.

 

LR Statybos įstatymo 2 straipsnio 53 dalyje apibrėžta sąvoka: statinio kapitalinis remontas - statyba, kurios tikslas - pertvarkyti statinį: pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.).

 

Reglamento 10 punkte nurodyta, kad statinio kapitalinio remonto tikslas - pertvarkyti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų - ilgio, pločio, aukščio, skersmens ir pan. Laikoma, kad statinio laikančiosios konstrukcijos pertvarkomos, kai jos stiprinamos (išskyrus esamų angų užtaisymą), silpninamos, pakeičiamos (dalinai ar visos) to paties ar kito tipo laikančiomis konstrukcijomis.

 

Taigi, esminis skirtumas, lemiantis statybos darbų priskyrimą kapitalinio remonto ar rekonstravimo statybos rūšiai yra tas, kad perstatant statinio laikančiąsias konstrukcijas kapitalinio remonto atveju jokie statinio išorės matmenys nesikeičia, o rekonstravimo atveju - pasikeičia bet kurie statinio išorės matmenys.

Atnaujinta: 2023 02 20

Statybą leidžiantis dokumentas rekonstruojant nesudėtingąjį pastatą privalomas:

 

Kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, upėje ar jos dalyje, kuri įgyvendinant Vandens įstatymą  įtraukta į ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingų upių ar jų ruožų sąrašą - rekonstruojant I grupės nesudėtingąjį statinį;

 

Mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, upėje ar jos dalyje, kuri įgyvendinant Vandens įstatymą  įtraukta į ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingų upių ar jų ruožų sąrašą, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje (jei pagal Saugomų teritorijų įstatymą  šioje teritorijoje statyba galima), Europos ekologinio tinklo „Natura 2000" teritorijoje (jeigu rekonstruojamas ne sodyboje esantis statinys)

 

Rekonstruojant II grupės nesudėtingąjį statinį; - rekonstruojant nesudėtingąjį pastatą, kai jo paskirtis keičiama į gyvenamąją;

 

Magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies, - rekonstruojant I ir (ar) II grupės nesudėtingąjį statinį;

 

Rekonstruojant nesudėtingąjį statinį į neypatingąjį ar ypatingąjį.

Atnaujinta: 2023 02 20

Veiklą miškuose, jų atkūrimą, apsaugą bei naudojimą reglamentuoja LR miškų įstatymas. Šiame įstatyme yra nurodomos galimos miškų grupės, ūkininkavimo jose tikslai ir režimas. Pagal ūkininkavimo tikslus, ūkininkavimo režimą ir pagrindinę funkcinę paskirtį miškai skirstomi į grupes:

 

• I grupė – rezervatiniai miškai. Šiuose miškuose miško kirtimai, išskyrus LR saugomų teritorijų įstatyme ir rezervatų nuostatuose numatytus atvejus, draudžiami.

 

• II grupė – specialios paskirties miškai. Šioje grupėje skiriami:

 

• A – ekosistemų apsaugos miškai, kuriuose draudžiami plynieji pagrindiniai miško kirtimai, o gamtinės brandos nepasiekusiuose medynuose draudžiami atvejiniai pagrindiniai miško kirtimai;

 

• B – rekreaciniai miškai, kuriuose draudžiami plynieji pagrindiniai miško kirtimai, o gamtinės brandos nepasiekusiuose medynuose draudžiami atvejiniai pagrindiniai miško kirtimai. Kirtimus draudžiama vykdyti poilsiavimo sezono metu, išskyrus stichinių arba biotinių veiksnių sudarkytus medynus.

 

• III grupė – apsauginiai miškai. Šiuose miškuose plynieji kirtimai nedraudžiami, tačiau kertant plynai, biržės plotas negali būti didesnis kaip 5 hektarai. Tačiau plynieji pagrindiniai miško kirtimai draudžiami nacionaliniuose parkuose, išskyrus pelkinių ir užmirkusių augaviečių medynus.

 

• IV grupė – ūkiniai miškai. Tai yra miškai, nepriskirti I, II, III miškų grupėms. Šioje miškų grupėje skiriami:

 

1) A – normalaus kirtimo amžiaus ūkiniai miškai. Plynųjų pagrindinių miško kirtimų, išskyrus plynuosius sanitarinius miško kirtimus, biržės plotas negali būti didesnis kaip 8 hektarai. Draudžiami plynieji pagrindiniai miško kirtimai nacionaliniuose parkuose, išskyrus pelkinių ir užmirkusių augaviečių medynus;

 

2) B – trumpo kirtimo amžiaus plantaciniai miškai. Tai yra miškai, kuriuose taikant spartaus auginimo technologijas auginami greitai augančių medžių rūšių medynai, kurių kirtimo amžius turi būti ne mažesnis kaip 15 metų. Plantacinius miškus draudžiama veisti neplantacinių miškų kirtavietėse arba šių miškų žuvusių želdinių, žėlinių ir medynų vietose, miško aikštėse ir miško laukymėse.

 

Miškų lankymą ir miško išteklių naudojimą saugomose teritorijose reglamentuoja LR saugomų teritorijų įstatymas ir saugomų teritorijų nuostatai.

 

Miško įveisimo privačioje ne miško žemėje tvarką ir sąlygas nustato 2022 m. vasario 1 d. LR žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro įsakymu Nr. 3D-65/D1-28 patvirtintas „Miško įveisimo privačioje ne miško žemėje tvarkos aprašas“.

 

Dėmesio! Jei žemės sklypas, kuriame planuojama įvesti mišką, patenka į valstybinį parką, valstybinį draustinį ar „Natura 2000“ teritoriją, Žemėtvarkos skyrius, gavęs savininko prašymą įveisti mišką, papildomai kreipiasi  į saugomos teritorijos direkciją dėl išvados, ar galima įveisti mišką saugomoje teritorijoje ar „Natura 2000“ teritorijoje. Kreipiantis į saugomos teritorijos direkciją išvados, reikia patikti šiuos dokumentus:

 

1. Prašymą. Jei dokumentus Direkcijai teikia Žemėtvarkos skyrius – žemės savininko prašymo kopiją;

 

2. Žemės nuosavybės ar valdymo teisę patvirtinančio dokumento kopiją;

 

3. Sklypo, kuriame planuojama įveisti mišką, plano kopiją;

 

4. Įgaliojimą (jei prašymą teikia įgaliotas asmuo) arba bendraturčių sutikimą (įgaliojimą), patvirtintą notaro (jei žemės sklypas, kuriame planuojama veisti mišką, valdomas bendra daline arba jungtine nuosavybės teise);

 

5. Žemės savininko mirties liudijimą, paveldėjimo teisės liudijimą (jeigu prašymo teikimo metu jis yra išduotas paveldėtojui), kai prašymą teikia mirusio fizinio asmens žemės sklypo paveldėtojas.

Atnaujinta: 2023 02 23

Motorinė transporto priemonių – variklį turinčių transporto priemonių, t. y. keturračių, motociklų, mopedų vairuotojai saugomose teritorijose gali važinėtis tik keliais, išskyrus atvejus, kai:

 

• jas naudoja asmenys savo žemėje arba turėdami kitų žemės savininkų ir valdytojų sutikimą jų valdomoje žemėje statybos, žemės ūkio, miškų ūkio, verslinės žvejybos ar medžioklės darbams;

 

• vykdomi žmonių paieškos ir gelbėjimo darbai, ekstremaliųjų įvykių ir (ar) avarijų padarinių likvidavimo darbai, valstybės sienos ir (ar) krašto apsauga, viešosios tvarkos užtikrinimas, kariniai mokymai ir (ar) pratybos, aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė ir valstybinė saugomų teritorijų kontrolė, gamtotvarkos, paveldosaugos, aplinkos monitoringo ir tyrimo darbai;

 

• jos naudojamos važiuoti vandens telkinių ledu, laikantis specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, nustatytų paviršiniams vandens telkiniams.

 

Motorinėmis transporto priemonėmis draudžiama važiuoti pėsčiųjų, dviračių takais, pylimų ar iškasų šlaitais, grioviais, įvažiuoti į kelią ar nuvažiuoti nuo jo ne specialiai tam įrengtose vietose, išskyrus specialiąsias transporto priemones, žemės ir miškų ūkio techniką.

Atnaujinta: 2023 02 23

Aplinkosaugos sąlygos plaukioti paviršiniuose vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis ir plūduriuojančių priemonių įrengimo ir naudojimo, jų statymo ir (arba) švartavimo aplinkosauginiai reikalavimai patvirtinti 2004 m. balandžio 15 d. LR aplinkos ministro įsakymu Nr.  D1-187 „Dėl Aplinkosaugos sąlygų plaukioti paviršiniuose vandens telkiniuose plaukiojimo priemonėmis ir plūduriuojančių priemonių įrengimo ir naudojimo, jų statymo ir (arba) švartavimo aplinkosauginių reikalavimų patvirtinimo“ (Galiojanti suvestinė redakcija (nuo 2022-07-01)) taikomi plaukiojimo priemonių savininkams ir naudotojams, naudojantiems ir laikantiems plaukiojimo priemones Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiuose valstybiniuose ir privačiuose vandens telkiniuose.

 

Savaeigėmis ir nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis draudžiama plaukioti gamtiniuose rezervatuose ir ornitologiniuose draustiniuose esančiuose vandens telkiniuose, išskyrus ornitologiniuose draustiniuose esančius vandens telkinius, į kuriuos išduoti leidimai naudoti žvejybos plotą. Ornitologiniuose draustiniuose esančiuose vandens telkiniuose, į kuriuos išduoti leidimai naudoti žūklės plotą, leidžiama žuvų įveisimo ir mėgėjų žvejybos tikslais plaukioti nesavaeigėmis plaukiojimo priemonėmis nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 1 d.

 

Savaeigėmis plaukiojimo priemonėmis draudžiama plaukioti:

 

• vandens telkiniuose, esančiuose telmologiniuose, botaniniuose, zoologiniuose ir botaniniuose-zoologiniuose draustiniuose;

 

• valstybiniuose parkuose esančiuose vandens telkiniuose, išskyrus:

 

- kai bendras variklių galingumas neviršija 10 AG (8 kW), galima plaukioti nuo birželio 21 d. iki plaukiojimo sezono pabaigos. Šias plaukiojimo priemones švartuoti galima įrengtose prieplaukose, prie lieptų, vandens turistų įlipimo ir išlipimo vietose;

 

• kai bendras variklių galingumas neviršija 150 AG (110 kW), galima plaukioti visą plaukiojimo sezoną teikiant viešąsias paslaugas tik pažintinio vandens turizmo trasomis, nustatytomis valstybinių parkų, valstybinių draustinių ir (ar) jų dalių tvarkymo planuose, kituose teritorijų planavimo dokumentuose. Šias plaukiojimo priemones švartuoti galima tik įrengtose prieplaukose, prie lieptų ir vandens turistų įlipimo ir išlipimo vietose. Prieplaukos, turistų įlipimo ir išlipimo, trasų informacinių ženklų statymo vietos, plaukiojimo laikas, plaukiojimo atstumai nuo kranto, kiti plaukiojimo apribojimai – nustatomi pagal išvardintų teritorijų planavimo dokumentų nuostatas parengtose pažintinio vandens turizmo schemose, suderintose su savivaldybės administracija ir saugomos teritorijos direkcija;

 

• keturtakčiais varikliais, kai bendras variklių galingumas neviršija 10 AG (8 kW), varomomis plaukiojimo priemonėmis nuo birželio 1 d. iki plaukiojimo sezono pabaigos leidžiama plaukioti seliavų ir ežerinių stintų verslinę žvejybą vykdantiems ūkio subjektams tuose valstybinių parkų ežeruose, kuriuose, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo 6 straipsnio 3 dalimi ir 14 straipsnio 1 dalimi, aplinkos ministro įsakymu einamiesiems metams nustatomi seliavų ar ežerinių stintų sugavimo verslinės žvejybos įrankiais limitai, išskyrus Vandens telkinių, kuriuose plaukiojimas tam tikromis plaukiojimo priemonėmis draudžiamas ar ribojamas, sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. D1-337 „Dėl Vandens telkinių, kuriuose plaukiojimas tam tikro tipo plaukiojimo priemonėmis draudžiamas ar ribojamas, sąrašo patvirtinimo“ nurodytuose vandens telkiniuose;

 

• kai vykdomos sporto pratybos, sporto renginiai, nardymo su akvalangais veikla ir žvejybos varžybos šių Aplinkosaugos sąlygų priede nurodytuose vandens telkiniuose ir šiame priede nustatytomis sąlygomis.

Atnaujinta: 2023 02 23

Jeigu norima pjauti medį, augantį ne miškų ūkio paskirties žemėje, reikia įsitikinti, ar jis nepriskirtas saugotiniems. Kriterijai, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, patvirtinti 2008 m. kovo 12 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 206. „Kriterijai, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems, patvirtinimo ir medžių ir krūmų priskyrimo saugotiniems“ (Galiojanti suvestinė redakcija (nuo 2021-12-24)).

 

Saugotinus medžius ir krūmus nupjauti, persodinti ar genėti galima tik gavus savivaldybės administracijos leidimą. Leidimai medžiams pjauti, genėti ar persodinti gali būti išduodami tik žemės valdytojui, savininkui ar nuomotojui, kuriems yra pavesta prižiūrėti želdinius.

Atnaujinta: 2023 02 23