Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos specialistai pavasarį Sartų ežere upinėms  žuvėdroms įrengė specialius plaustus. Žuvėdros juose noriai kūrėsi. Iki birželio vidurio keturiuose plaustuose perėjo net 120 porų šių paukščių. Viename kvadratiniame metre tilpo 3 ar net 4 lizdai. Vidutiniškai viename lizde žuvėdros perėjo po 3 kiaušinius, bet pasitaikė dėčių ir su 5 ...

Krekenavos regioniniame parke lankėsi tarptautinės konferencijos „Natūralių buveinių, esančių Natura 2000 teritorijoje, apsauga“ dalyviai.  Kolegoms iš Latvijos ir Estijos saugomų teritorijų, lydimi Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vadovės Agnės Jasinavičiūtės, direktorės pavaduotojo Alberto Stanislovaičio bei ...

Arboristai parengė vieno įspūdingiausių Anykščių regioninio parko medžių – Elmės ąžuolo gelbėjimo planą ir pasiūlė jį Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijai bei Anykščių rajono savivaldybei.  Praėjusią savaitę rašėme, kad praūžusi audra nulaužė du šio šešiakamienio ąžuolo kamienus.  Ąžuolą apžiūrėjo Europos arboristikos techninis ekspertas, nepriklausomas želdynų bei želdinių ...

Siekiant išsaugoti natūralias pievas ir ganyklas bei pelkes ir šaltinynus, rengiami šių ekosistemų žemėlapiai. Joms bus taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, praneša Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba. Jeigu erdviniai duomenys neatitinka realios padėties vietovėje ar kitais atvejais, prašymus keisti žemėlapius ...

Rudenėjant Anykščių ir Kauno marių regioniniai parkai rengia gamtos pažinimo susitikimus - „Šikšnosparnių naktį“. Kelionėje po šių paslaptingų nakties gyventojų pasaulį jus lydės gamtosaugos ekspertas, teriologas Remigijus Karpuška.  Rugsėjo 14 dieną, 19 val. jūsų laukia Anykščių regioninis parkas. Susitinkame prie lankytojų centro J. Biliūno 55. O Kauno marių ...

Vieną įspūdingiausių Anykščių regioninio parko medžių – Elmės ąžuolą, kuris turėjo net šešis kamienus, ištiko nelaimė. Praūžusi audra nulaužė net du senolio kamienus.  Iš tiesų ąžuolas turėjo ne šešis, o septynis kamienus – vieno nudžiūvusio kamieno gamtininkai neskaičiavo. Praūžęs stiprus vėjas nulaužė nudžiūvusį ir vieną žaliuojantį kamienus. ...

Svirplinės pelkėje triūsia darbininkai – pjauna nendres, krūmokšnius ir netrukus ims išvežti tai, ką nupjovę. Darbai vyksta daugiau kaip 19 hektarų plote. Svirplinės pelkė yra Ukmergės rajone, netoli Želvos. 2012 metais čia buvo įsteigtas Svirplinės botaninis-zoologinis draustinis, mat siekta išsaugoti čia gyvenančius retus drugius – pievinius ir rudaakius satyriukus, machaonus, ...

Ilgai priešinęsi prabangiais žiedynais pasipuošusių kanadinių ir didžiųjų rykštenių invazijai, Aukštaitijos saugomos teritorijos pasiduoda. Šį rugpjūtį matyti vis daugiau geltonuojančių plotų, tad, tikėtina, kad kitąmet šie invaziniai augalai užims dar didesnes teritorijas, sunaikindami mūsiškius augalus.  Dabar į Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą įrašytos dvi rykštenių rūšys: kanadinė ir didžioji (vėlyvoji) ...

Anykščių regioniniame parke esantį Medžių lajų taką kartu su Anykščių miesto meru Kęstučiu Tubiu aplankė Sakartvelo nepaprastoji ir įgaliotoji ambasadorė Salome Shapakidze. Vienintelis Baltijos šalyse objektas, kur galima pasivaikščioti ir apžvelgti apylinkes iš medžių lajų lygio, ambasadorei paliko gerą įspūdį. Ambasadorė domėjosi Lietuvos saugomų teritorijų sistema ir ...

Pernai Kauno marių regioniniame parke dirbantys specialistai didžiavosi monitoringo metu dažnai aptikdami niūraspalvius auksavabalius, o šiemet pavyko rasti dar vieną retą ir saugomą vabalą – pjūklaūsį kelmaraužį (Prionus coriarius). Šis juodai rudas įspūdingų ūsų savininkas priklauso ūsuočių šeimai ir yra vienas didžiausių mūsų šalies vabalų – užauga net iki 4 cm ilgio! ...

Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos Anykščių regioniniame parke gaivinamas senovės paprotys, kurio metu vasaros ir rudens naktimis bendrai ganyti kaimo arkliai. Šiemet dvyliktąjį kartą vyksianti naktigonė skirta paminėti Aukštaitijos ir Žirgo metus.  „Siekiame atgaivinti senąsias tradicijas“, – ...

Kauno marių regioniniame parke, Duobakalnyje, atidaryta Užlietų Nemuno kaimų lauko ekspozicija. Ji primins lankytojams, kad prieš beveik 70 metų ten, kur dabar tyvuliuoja didžiausio Lietuvos ežero vanduo, buvo kaimai, juose gyveno žmonės.  „Kai mūsų klausia, kam kuriame tokius objektus, visuomet atsakome: tam, kad žinotume savo istoriją“, – atidaryme sakė ...