2024-11-29

APIE PASLAPTINGĄJĮ PURVINĖS UPELIO AKMENĮ SUŽINOS DAUGIAU ŽMONIŲ

Turėjome progą prisiliesti prie šventos vietos – Purvinės upelio akmens, saugiai įsitaisiusio pelkėje. Ne visiems jis pasirodo ir ne visi gali jį atrasti.
 

Tam, kad mūsų protėvių dvasinės kultūros paveldui būtų suteikta pagarba, su Klaipėdos universiteto archeologu prof. dr. Vykintu Vaitkevičiumi kuriama laida „Baltų šventviečių ekspedicija“. Šį rudenį laidos kūrybinė komanda ir Asvejos regioninio parko grupės darbuotojai, palaiminti pirmojo sniego, surado ir užfiksavo paslaptingąjį Purvinės upelio akmenį, esantį Purvyno pelkės šventvietėje. 

Daugiau šio mistinio akmens paslapčių bus atskleista laidoje, kuri gruodžio mėnesį bus transliuojama naujienų sklaidos portale: tv.alfa.lt

Lietuvos saugomų teritorijų raidoje galime išskirti 6 laikotarpius: senąjį baltiškąjį, feodalinį, tarpukario Lietuvos, ankstyvąjį sovietinį, vėlyvąjį sovietinį ir dabartinį. Šie laikotarpiai skirtingi savo paskirtimis, bet glaudžiai susiję su visuomenės raida. 

Būtent Senojo baltiškojo laikotarpio apraiškas pradėjo tyrinėti ir sisteminti prof. dr. Vykintas Vaitkevičius. Jis atskleidžia ypatingą svarbą šventų girių, alkakalnių ir kitų gamtinių objektų Lietuvos valstybingumo raidoje, kai saugomų teritorijų paskirtis buvo sakralinė. 

Pasak V. Vaitkevičiaus, tik pažinę šventviečių kultūrą, giliau suprasime mūsų saugomų teritorijų prigimtį ir ten esančių vertybių daugialypumą. Ne veltui teritorijos, šiandien saugančios didžiausią rūšių bioįvairovę pasaulyje (Tylusis slėnis Indijoje, Oelloke Indonezijoje, Togo šventieji miškai ir kt.), yra buvusios senovės šventvietės. Ši sistema per tūkstantmečius pakeitė daug pavidalų, tačiau visi istoriniai laikotarpiai yra vienas kito sudedamoji dalis ir palieka žymų pėdsaką tolimesnei sistemos raidai. 

Asvejos regioninio parko grupės nuotraukos