ASTD EKOLOGAI PRADĖJO RETŲ DRUGELIŲ MONITORINGĄ
Retų drugelių baltamargių šaškyčių monitoringas vykdomas kartą per trejus metus. Lietuvoje reta miškų, kur gyvena šie drugeliai.
Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijoje baltamargių šaškyčių aptinkama Krekenavos regioniniame parke, bei jam ir Anykščių regioniniam parkui priskirtose teritorijose. Viena iš baltamargių šaškyčių gyvenamų teritorijų – Taujėnų-Užulėnio miškai. Tai – buveinių apsaugai svarbi teritorija (BAST).
Baltamargės šaškytės (Euphydryas maturna) yra – pleštekių (Nymphalidae) šeimos drugiai. Jie skraido birželį – liepą retuose mišriuose miškuose, miško aikštelėse. Miškai yra užmirkstantys, šlapi. Čia patinka augti uosiams, o baltamargių šaškyčių vikšrai dažniausiai gyvena ant uosių.
Šiai drugelių rūšiai iškilo pavojus – visoje Europoje uosiai žūva dėl plintančio uosių maro, todėl baltamargių šaškyčių vikšrai nebeturi kuo maitintis.
Kai kuriose Europos šalyse šie miško drugiai jau visai išnyko, o ten, kur jie dar gyvena, taip pat ir Lietuvoje, jiems išsaugoti steigiamos specialios buveinių apsaugai svarbios teritorijos, kurios įtraukiamos į Natura 2000 tinklą.
Baltamargių šaškyčių gyvenimo ciklas tęsiasi metus – gegužės pabaigoje iš vikšrų išsirita drugeliai. Birželį juos galite pamatyti šlapiuose lapuočių miškuose.
Drugių patelės ant mitybinių augalų padeda 200–300 kiaušinių, – dažniausiai ant uosių lapų apatinės dalies. Vasaros vidury iš jų išsirita vikšrai, kurie susuka bendrą voratinklinį lizdą ir išlindę iš jo maitinasi mitybinių augalų lapais. Toks lizdas padeda jiems apsiginti nuo priešų.
Grupė vikšrų tame lizde ir žiemoja. O pavasarį vikšrai išlenda iš lizdo, atsiskiria vienas nuo kito ir toliau gyvena pavieniui.
Beje, vasarą vikšrai maitinasi uosių lapais, kartais tuopų, drebulių, o po žiemos – žoliniais augalais, dažniausiai – notreliniais – veronikomis, kupolėmis, gysločiais. Visi šie augalai turi glikozidų – cheminių medžiagų, kurios kitiems gyvūnams yra nuodingos.
Visos šalies ekologų surinktus duomenis apibendrina specialistai ir vėliau sprendžia dėl rūšies apsaugos.
Juliaus Auglio ir Aušrinės Šėmienės nuotraukos
