AUKŠTAITIJOJE ĮRENGTAS NAUJAS PAŽINTINIS TAKAS ĮRODO, KAD ŽEMĖ APVALI
Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos Anykščių regioniniame parke atidarytas naujas Storių pažintinis takas, kuris veda prie Struvės geodezinio lanko trianguliacijos punkto.
„Šis punktas mums įrodo, kad Žemė apvali. Tai – mokslo populiarinimo objektas. Skleiskite žinias, nes pasaulyje vis dar yra žmonių, kurie tiki, kad Žemė plokščia“, – atidarydamas pažintinį taką teigė aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
„Čia susipažinsite su senovinėmis GIS ir GPS sistemomis, kurias dabar turime savo telefonuose“, – sakė Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus pavaduotojas Albertas Stanislovaitis.
Gali patys išmatuoti atstumus
Anykščių rajone, Storių kaime esantis pažintinis takas yra 1200 metrų ilgio, o jo pabaigoje – laiptai į aukščiausią – 194 metrų – Anykščių regioninio parko Storių kalvą. Visą kelią lankytojus lydi informaciniai stendai, kurie padeda suvokti Struvės geodezinio lanko matavimų principą, sudėtingumą, svarbumą bei unikalumą.
Pagal idėjos autoriaus, įmonės UAB „GIS projektai“ direktoriaus dr. Sauliaus Urbano mintį visų pirma lankytojai gali išmatuoti savo pėdos ir žingsnio ilgius, o tada lengvai patys matuoti atstumus.
Lanko matavimo taške lankytojus pasitinka 4 metrų ilgio arkinis lieptas per griovį, o šalia jo – tiesus lieptas. Čia galima sužinoti apie lanko ir tiesės matavimo principus ir patiems juos išmatuoti.
Kitame taške įrengtas Lietuvos teritorijos modelis, o jame – Struvės geodezinio lanko kelią Lietuvoje atkartojanti 23 trikampių kompozicija. Užlipę ant kalvos keliautojai atranda Struvės geodezinio lanko punktą ir atvaizdą, kuris atkartoja žemės dienovidinio lanko formą. Čia galima sužinoti ne tik apie Storių punktą, bet ir Struvės geodezinį lanką.
Storių geodezinis punktas – tai vienas iš 18 esančių Lietuvoje, į UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo sąrašą įrašyto Struvės geodezinio lanko punktų.
„Pagal projektą Storių geodezinį punktą turėjome pritaikyti lankymui. Tačiau žemės, kuriose yra šis punktas ir, kuriomis galima jį pasiekti, yra privačios, tad turėjome susitarti su savininkais. Su kai kuriais mums susitarti nepavyko. Džiugu, kad Lietuvoje gyvena tokie žmonės, kaip Ramūnė ir Remigijus Judickai, kurie supranta, kad vertybėmis reikia pasidalyti su visais – jie leido įrengti pažintinį tako savo žemėje“, – sakė Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Šerepka.
Garsiausias pasaulyje
Struvės geodezinis lankas buvo įrengtas 1816–1852 metais tam, kad mokslininkai galėtų nustatyti Žemės formą ir dydį. 2 822 kilometrų ilgio trianguliacijos matavimų sistema driekiasi palei 26° Rytų ilgumos dienovidinį nuo Norvegijos Hamerfesto miesto, esančio Arkties vandenyno pakrantėje, iki prie Juodosios jūros esančio Izmailo miesto Ukrainoje.
Tai didžiausias pasaulyje išmatuotas geodezinis lankas. Jis ypatingas – kerta net dešimt valstybių: Norvegiją, Švediją, Suomiją, Rusiją, Estiją, Latviją, Lietuvą, Baltarusiją, Ukrainą ir Moldovą.
Geodezinio lanko punktuose kampams matuoti statytos medinės piramidės – trianguliacijos bokštai. Kai kurie iš jų būdavo net 50 metrų aukščio. Trianguliacijos grandinę sudaro 258 trikampiai, kurių viršūnės yra įtvirtintos vietovėje geodeziniais ženklais. Dažniausiai punktų centrai buvo įtvirtinti ženklais iš lauko akmenų ir sutvirtinti kalkių skiediniu. Viršuje įmontuotame akmenyje buvo išgręžiama skylė ir pripilama švino.
Geodezinio lanko matavimai prasidėjo Lietuvoje. Juos 1816–1821 metais vykdė estų kilmės carinės Rusijos kariuomenės karininkas Karlas Teneris. Jam sujungus savo matavimus su Dorpato, dabar – Tartu universiteto profesoriaus Frydricho Georgo Vilhelmo Struvės trianguliacine grandine, buvo sudaryta pagrindinė trianguliacijos punktų grandinės atkarpa. Vėliau ji buvo tęsiama į Šiaurę bei į Pietus ir pavadinta Struvės vardu.
Nuo 1852 m. iki pat XX a. vidurio, kai atsirado palydoviniai matavimų metodai, šio lanko matavimai taikyti apskaičiuojant Žemės modelius geodezijoje, kartografijoje, astronomijoje ir navigacijoje.
Neįtikėtina, tačiau matavimai buvo labai tikslūs – paklaida tebuvo 3 milimetrai vienam kilometrui!
Skatina keliauti
Atsiradus moderniems skaičiavimo prietaisams Struvės geodezinis lankas tapo nebereikalingas ir dabar daugumą punktų sunku pasiekti. Tad Lietuvos ir Latvijos saugomų teritorijų specialistai parengė bendrą projektą, kuriuo ne tik atnaujino arba įrengė trijų Struvės geodezinio lanko punktų – Storių, Lietuvoje bei Jekabpilio ir Daborkalnio, Latvijoje infrastruktūrą, bet ir sukūrė tarptautinį turistinį maršrutą, kuriuo skatina patogiai keliauti per Struvės geodezinio lanko punktus ir įgyti vertingų žinių apie šį unikalų įrenginį.
Sekdami naujuoju maršrutu galėsite keliauti per keturias šalis. Galima pasirinkti skirtingos trukmės ir atstumo maršrutus – nuo dviejų dienų aplankant Lietuvos ir Latvijos punktus, iki penkių dienų, aplankant – Lietuvą, Latviją, Estiją ir Suomiją. Lietuvoje siūloma aplankyti keturis punktus – Paliepiukus, Meškonis, Storius ir Gireišius, Latvijoje – 4, Estijoje – 3, o Suomijoje – 1 punktą.
Storių pažintinis takas buvo įrengtas pagal Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos kartu su Latvijos Jėkabpilio savivaldybe įgyvendintą 2014–2020 m. Interreg V-A Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimo per sieną programos projektą Nr. LLI-477 „Tarptautinio turistinio maršruto „Struvės geodezinis lankas“ sukūrimas“ / STRUVE. Projektu siekta prisidėti prie darnaus programos teritorijos vystymosi, padėti jai tapti patrauklia ir konkurencinga vieta gyventi, dirbti ir lankytis.
Projektas buvo pristatytas tarptautinėje konferencijoje „Pažink Struvės geodezinį lanką“.