PLOVINES VIŠTELES PADEDA SUSKAIČIUOTI JŲ KVAKSĖJIMAS
Daivos Norkūnienės ir Mindaugo Kirstuko nuotraukose – plovinių vištelių buveinės ir monitoringo akimirkos.
Daiva NORKŪNIENĖ
Biologinės įvairovės apsaugos skyriaus vyr. specialistė
Gegužės pradžia – tinkamas laikas skaičiuoti plovines višteles. Šių paukščių monitoringas šiemet vykdomas Čedaso ežere, Kauno mariose ir Sartų regioniniame parke.
Plovinė vištelė išskirtinis paukštis ir dėl savo pavadinimo, ir dėl gyvenimo būdo – gyvena gausiai užžėlusiose ežerų, tvenkinių įlankose tarp plaukiojančių kinių, dar vadinamų plovais.
Mažytė, vos varnėno dydžio, bet ypač ilgais pirštais vištelė gali bėgioti ant vandens paviršiuje plūduriuojančių augalų, apmirusių jų liekanų. Atskridusi į perimvietes plovinė vištelė turbūt „pamiršta“ skraidyti ir labiau kliaunasi kojomis, padedančiomis mikliai lakstyti besislapstant tarp vandens augalijos. Labai mažai kam pasiseka ją pamatyti. O vykdant monitoringą nustatyti, kur gyvena šie slapukai paukščiai padeda jų išskirtinis balsas. Plovines vištelės intensyviausiai kvaksi prieš pat saulėlydį ir pora valandų po jo.
Tad jei būsite prie Kauno marių ar Čedaso ežero, pasiklausykite, gal pavyks išgirsti plovines višteles? Jų balsus galima išmokti atpažinti pagal paukščių balsų programėles ar YouTube įrašuose.
