PALEMONO PIEVOS – GAMTOS LOBIS VIDUR MIESTO
Kone vidury Kauno tarpsta nuostabus gamtos kampelis – Palemono pievos. Jos išliko gamtininkų dėka: Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos darbuotojai atlieka darbą, kurį turėtų atlikti karvutės ir avys. Kadangi gyvulių mieste nebeliko, pievas kasmet šienauja žmonės tam, kad retieji augalai neliktų tik Raudonosios knygos puslapiuose ir, kad, kaip sakoma populiarioje dainoje, Palemone vėl sužydėtų visos gėlės.
Pievų gyventojai...
Ganomos arba šienaujamos pievos neapauga krūmais ir medžiais. Tokioje „prižiūrimoje“ pievoje namus suranda ar bent jau joje apsilanko įvairūs gyvūnai: žiogai, bitės, drugiai, vorai, sraigės, driežai, pelėnai, ežiai, kiškiai, stirnos, lapės, barsukai...
ASTD Biologinės įvairovės apsaugos skyriaus vyr. specialistas Gerardas Paškevičius sako, kad karštomis vasaros dienomis Palemono pievos pakraščiuose galima pastebėti įspūdingus vapsvavorius ir jų voratinklių pinkles, į kurias ryškiaspalvis voras tik ir laukia kada netyčiomis įšoks koks žioplesnis skėriukas.
„Pasidairius pievos dalyje, kurioje žolė nėra per aukšta, greičiausiai pavyks pastebėti saulės šiluma besimėgaujančius gyvavedžius driežus, kurie vos išgirdę žmogaus žingsnius paspruks į aukštesnių augalų priedangą“, – sako ekologas.
Pakėlus akis į dangų gali pavykti pastebėti virš pievos sklandantį ir pievoje sau aukos beieškanti suopį, o jeigu labai pasiseks gal ir tikrą Kauno marių regioninio parko vertybę – juodąjį peslį, sklandantį virš Palemono pievų.
Putpelės, kurapkos ir griežlės taip pat tipinės pievų gyventojos, jos apsistoja tik tuo atveju jeigu nėra dažnai trikdomos, nes tai jautrūs paukščiai, kurie pajutę, kad yra dažnai pastebimi būna priversti trauktis kitur, į nuošalesnes vietas.
Anot G. Paškevičiaus, naktimis gyvenimas pievoje pasikeičia. Čia pradeda rinktis įvairūs grobuonys: lapės, barsukai, ežiai, šeškai, kurie stengiasi išlikti nepastebėti ir pasikliaudami savo šlapių nosių surenkamais kvapais susirasti ėdesio.
Ežiams pakaks pievoje po varlę pasigauti, barsukai gali pasisotinti išsirausę grambuolio lervų, o lapėms tenka paplušėti labiausiai, nes jų medžiojami gyvūnai yra sumanūs ir vikrūs, pavyzdžiui, kiškiai ar pelėnai...
„Po nakties išgyvenimo žaidynių Palemono pievose vėl prasideda rytas, kuomet rasota žole puotauja stirnos, kurios saulei labiau prašvitus pasislinks į krūmynus, vis intensyviau girdisi žiogų ir skėriukų čirškimas, spalvoti drugiai, tokie kaip auksinukai, citrinukai, perlinukai ir net įspūdingo dydžio machaonai, kurie savo spalvomis tarsi bando konkuruoti su įvairiaspalviais pievų augalų žiedais...“, – sako ekologas.
Auga reti augalai
Palemono pievos saugomos kaip Natura 2000 teritorija. Čia ir buveinių apsaugai svarbi teritorija (BAST), nes yra melvenynų, tarpsta stepinių pievų bei griovų ir šlaitų miškų buveinės. Visas šias bendrijas sudaro ypatingi augalai. Melvenynuose auga viksvinės žolės melvenės, kurių kultūrinių giminaičių ne vienas kaunietis turi savo darželyje, stepinėse pievose gausu čiobrelių, veronikų, dirvuolių... Griovų ir šlaitų miškuose tarpsta turtingos klevų, guobų, liepų ir kitų medžių bendrijos.
Palemono pievose vis dar galima pamatyti žydinčius tokius retus augalus, kaip mėlynieji gencijonai ir lietuviškomis orchidėjomis vadinamus gegužraibinių šeimos atstovus.
Natūralios buveinės susiformuoja per daugybę metų. Pavyzdžiui, pievai gali reikėti mažiausiai dvidešimties metų, o kartais net ir per tiek laiko neįsigali buveinei būdingi augalai.
Palemono pievos išliko todėl, kad jos nuolatos šienaujamos. Deja, tuo užsiima nebe ūkininkai, o Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos Kauno marių regioninio parko darbuotojai.
„Kasmet, siekdami išsaugoti retų augalų rūšis ir jų augimvietes, Palemono pievose šienaujame ir šaliname krūmų atžalas 9,25 hektarų plote, – sako Kauno marių regioninio parko grupės patarėja Nijolė Eidukaitienė. – Šis darbas ne tik sunkus, bet ir reikalauja lėšų. Kartais mums prižiūrėti ir tvarkyti buveines padeda savanoriai, kartais – kolegos su savo technika.“
Šieną reikia išvežti, kitaip pievose ilgainiui susidaręs storas mulčo sluoksnis ims trukdyti pro jį prasiskverbti jauniems augalams, todėl jautresnės rūšys gali išnykti.
Iš šiais metais visa nupjauta biomasė buvo išvežta.
Neprižiūrimos pievos sunyksta, apauga sumedėjusia augmenija, tada pamatyti botanines retenybes bus galima tik Raudonosios knygos puslapiuose. Tam, kad taip neatsitiktų – pievas būtina šienauti tinkamu laiku, – augalai turi išbarstyti sėklas.
Kada jie subrandins ir išbarstys sėklas priklauso nuo drėgmės ir šilumos kiekio. Kiekvienais metais jis vis kitoks, tačiau dažniausiai sėklos liepos pradžioje jau būna subrendusios, tad pievas specialistai stengiasi nušienauti per rugpjūčio mėnesį. Per vėlyvas šienavimas, jei šienaujama tik kartą per metus, pievų augalų rūšių sudėčiai taip pat negerai.
„Ganomos arba šienaujamose pievos atlieka svarbų vaidmenį gamtoje ir žmonių gyvenime – jose prieglobstį randa daugybė įdomiausių gyvūnų ir augalų. Todėl turime jas išsaugoti“, – sako G. Paškevičius.
Istorinis palikimas
Palemono pievos svarbios ne tik gamtininkams. Čia yra ir gynybinių įtvirtinimų archeologinis draustinis – saugomas net 35 ha ploto gynybinių įtvirtinimų kompleksas.
Prieš Pirmąjį pasaulinį karą forto teritorija buvo apjuosta gynybinių konstrukcijų ir apkasų grandine. Įrengti betoniniai statiniai su įvairaus dydžio stebėjimo postais, slėptuvėmis ir šaudymo lizdais. Yra išlikę apie 30 statinių.
Šalia stūkso Vieškūnų piliakalnis su buvusia senovės gyvenviete. Jis aptiktas tik 1992 metais. Bet vietiniai gyventojai pasakoja, kadaise ant piliakalnio nusižudžiusi vietos dvarininko duktė ir nuo tada čia ėmę vaidentis. Dažniausiai žmonės mato visokius šunis. Todėl piliakalniui davė dar vieną – Šuneliškių vardą.
Nušienautos Palemono pievos - Tomo Vilko nuotrauka
Retasis mėlynasis palemonas Palemono pievose - Evaldo Makricko nuotrauka
Vapsviavoriai – Evaldo Makricko nuotraukos
Atnaujinimo data: 2024-11-13
Taip pat skaitykite:
PASLAPTINGIEJI AUKŠTAITIJOS VANDENYS: ŠARVUOTOS ŽUVYS IR RAUDONI EŽERAI
ŽMONIŲ DĖKA ANTALIEPTĖS MARIŲ SALOJE PAUKŠČIAI TURI SAUGIUS NAMUS