ARCHEOLOGAI TIRIA ANYKŠČIŲ DVARVIETĘ
Archeologai, vadovaujami dr. Gintauto Zabielos, Anykščių regioniniame parke tyrė buvusios dvarvietės pietvakarinę dalį. Radiniai liudija čia buvus gyvenvietę dar I tūkstantmetyje.
Rastas 60 cm kultūrinis sluoksnis, keramikos šukių, ornamentuotų šukių, verpstukas.
2023–2024 metais, Anykščių dvarvietės teritorijoje jau buvo ištirtas 120 kv. m plotas. Tyrimų metu aptiktas nuo 30 cm iki 1,25 m storio dvarvietės ir neįtvirtintos gyvenvietės kultūrinis sluoksnis su įvairiais I tūkstantmečio ir XIV–XX a. radiniais, tarp jų ir XIV a. moneta, keramikos šukė bei kabutis.
Anykščių dvaras pirmą kartą paminėtas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kazimiero 1440 m. laiške, kuriuo pranešama, kad Anykščių dvaras atiduodamas valdyti Radvilai Astikaičiui. Tai pirmasis Anykščių paminėjimas istoriniuose šaltiniuose, ši data laikoma miesto įkūrimo data. Vėliau dvaras buvo nuomojamas Ostrovičiams, Hlebavičiams bei kitoms bajorų giminėms.
Ankstyviausi išlikę dvaro inventoriai yra 1773 metų.
Po 1831 m. sukilimo dvaras buvo perduotas valstybės žinion. 1864–1874 m. jo teritorijoje pastatyta stačiatikių cerkvė.
Dvarvietės teritorijoje buvusiuose pastatuose nuo 1806 m. veikė Anykščių pradžios mokykla, nuo 1920 m. – progimnazija. Šioje mokykloje mokėsi ir dirbo būsimasis lietuvių literatūros klasikas Aantanas Vienuolis–Žukauskas, rašytojas Jonas Biliūnas, archeologas profesorius Petras Tarasenka. Dabar jame įsikūręs Anykščių regioninio parko lankytojų centras ir parko gamtos bei kultūros vertybes pristatanti ekspozicija.
Kiti dvaro pastatai sunyko XIX a. pabaigoje.
Anykščių regioninio parko grupės nuotraukos
