Sartų regioninis parkas

Regioninis parkas įsteigtas 1992 m.

Regioninio parko plotas 12121 ha*

Regioninio parko lankomi objektai.

Regioninio parko interneto svetainė.

Čia galite rasti regioninio parko kontaktus.

Sartų regioninis parkas įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. I–2913 „Dėl regioninių parkų ir draustinių įsteigimo“ (Žin., 1992, Nr. 30–913), siekiant išsaugoti unikalioje dubaklonių sankirtoje susiformavusį Sartų ežero kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, jas tvarkyti ir racionaliai naudoti.

Regioninio parko paskirtis, nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 490 „Dėl regioninių parkų nuostatų patvirtinimo“, yra išsaugoti ypač vertingą dubaklonių sankirtoje susiformavusią Sartų, Rašų ir gretimų ežerų sistemą, vertingas Dusetų girios ir Antazavės šilo biocenozes; išsaugoti kultūros paveldo vertybes: Dusetų urbanistinį kompleksą, esamus piliakalnius ir parkus.

Sartų regioninio parko apsaugos režimą užtikrina ir regioninio parko steigimo tikslų įgyvendinimą koordinuoja Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija.

SARTŲ REGIONINIO PARKO IŠSKIRTINĖ VERTĖ

Sartų regioniniame parke saugomas ežerų duburių ir kalvų kraštovaizdis su 29 ežerais, kalvomis, juosiančiomis Sartų ežerą beveik nenutrūkstančiu lanku, miškais, pelkėmis. Regioninio parko ašis – labiausiai šakotas Lietuvos dubakloninis (rininis) ežeras – Sartai. Paskutinis ledynas čia sutrūkinėjo atkartodamas žemės lūžius, o jam ištirpus susiformavo dabartinio ežero kontūrai. Tai ilgiausią kranto liniją (79 km) turintis ketvirtas pagal dydį ežeras Lietuvoje. Ežero kranto linija tik 11 km trumpesnė už mūsų Baltijos pajūrio. Ties Dusetomis į Sartų ežerą įteka ir savo šiauriausią kilpą išlenkia Aukštaitijos gražuolė – Šventosios upė.

Unikalūs Sartų, Rašų ir gretimi ežerai. Savitas Sėlių aukštumos kalvotas daubotas reljefas su Zaduojo ir Ilgio ežerais, Ilgelės ir Zaduojos protakomis. Išraiškingos aplinkinės kalvos, siekiančios 150–170 m virš jūros lygio, beveik nenutrūkstamu lanku apjuosiančios Sartų duburį.

Regioniniame parke yra bene didžiausios Lietuvoje raibųjų, siauralapių ir gelsvųjų gegūnių, pelkinės uolaskėlės augalų populiacijos, pirmąkart Lietuvoje aptiktas grybas – apskritasporis bobausis. Įspūdingiausias gamtos paminklas – Bradesių ąžuolas, kuriam apglėbti reikia šešių suaugusių žmonių.

Iš 100 saugomų kultūros paveldo objektų ypač vertingi XVIII a. architektūros paminklai: bažnytiniu dailės palikimu garsėjanti Dusetų Švč. Trejybės bažnyčia ir baroko stiliaus mūrinė keturių aukštų varpinė. Nenaudojant vinių iš tašytų rąstų pastatyta Antazavės Dievo Apvaizdos bažnyčia, vartai ir varpinė. Ne mažiau vertingas ir XIX a. paminklas – pirmieji sentikių maldos namai Lietuvoje – Bobriškio cerkvė.

Sartų ežeras ir šalia jo esantis Dusetų miestas nuo seno garsėja žiemą rengiamomis ristūnų žirgų lenktynėmis. Jų istorija skaičiuojama jau 200 metų. Nuo 1905 m. ristūnų žirgų lenktynės vyksta kasmet. Lenktynės tapo neatsiejama Dusetų krašto istorijos dalimi.