DVIEJŲ DEŠIMTMEČIŲ ŽVILGSNIS Į GRAŽUTĖS REGIONINĮ PARKĄ: KAI GAMTA KALBA BE ŽODŽIŲ
Ar įmanoma pamatyti laiką? Gražutės regioniniame parke – taip. Čia, tarp ežerų ir kalvų, kur dangumi plaukiantys debesys atsispindi ežerų vandenyje, jau dvidešimt metų stebimas kraštovaizdis pasakoja tylią, bet iškalbingą gamtos istoriją. Kiek pasikeitė šis unikalus Lietuvos kampelis, o kas liko nepakitę, – atskleidžia nuoseklus kraštovaizdžio monitoringas, kurį atlieka Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos specialistai.
Gražutės regioninis parkas išsitiesęs ežeringiausioje Lietuvos dalyje. Vaizdingi kalvynai akimirką priverčia suabejoti, ar tikrai esi Lietuvoje. Parke mėlynuoja ir Antalieptės marios. Tiek įlankų, įvairiausių sąsmaukų, pusiasalių, salų neturi nė vienas regioninis parkas.
„Gražutės regioninis parkas buvo įsteigtas saugoti unikalią gamtą, – miškingą ir ežeringą Šventosios aukštupio ežeryno kraštovaizdį“, – sako Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos Kraštovaizdžio apsaugos skyriaus vyr. specialistė Jolanta Badarienė.
Tam, kad būtų galima patikrinti, ar nesikeičia kraštovaizdis, ar neatsiranda pokyčių, kuriuos reikėtų taisyti, ASTD specialistai atlieka kraštovaizdžio monitoringą.
„Gražutės regioniniame parke monitoringas atliekamas kraštovaizdžio mozaikiškumui ir erdvių išlaikymui nustatyti, įvertinti žemėvaldų kaitą, nustatyti žmogaus ūkinės veiklos poveikį ir sukultūrintos gamtos grąžinimo prie natūralios būklės laipsnį bei įvertinti kitus parametrus“, – aiškia specialistė.
Tam parengtos vieningos metodikos, kurias taiko dauguma valstybinių parkų ir rezervatų direkcijų. O kraštovaizdžio būklės vertinimo priemonės parametrų stebėsenai parinktos taip, kad būtų įvertinti kraštovaizdžio ypatumai skirtinguose žemėvaizdžiuose, ekologinis jautrumas, problemiškumas.
Tai galima pastebėti tik fotografuojant tam tikras vietas – kraštovaizdžio erdvių fotofiksacija Gražutės regioniniame parke atliekama trijose vietose: Paluodės ekologinės apsaugos zonoje, Antalieptės marių hidrografiniame draustinyje ir Smalvų kraštovaizdžio draustinyje, ir visuomet fotoaparato akis „žiūri“ iš to paties taško.
Fotofiksacija Gražutės regioniniame parke vykdoma jau dvidešimt metų – nuo 2005-ųjų, – du kartus per metus, – žiemą ir augalų vegetacijos laiku. Kaip atrodo šios vietos pastaruosius dvidešimt metų, galite pamatyti nuotraukose.
„Apibendrinus naujausius, – 2025 metų kraštovaizdžio monitoringo duomenis ir rezultatus galiu teigti, jog kraštovaizdžio būklė Gražutės regioniniame parke yra stabili, didesnių pokyčių per pastaruosius metus neįvyko. Tai džiugina“, – teigia J. Badarienė.
Jolantos Badarienės ir ASTD specialistų nuotraukos
Nuotraukose:
Antalieptė 2005 m. žiema ir vasara. 2025 m. žiema ir vasara
Paluodė 2005 m. žiema ir vasara. 2025 m. žiema ir vasara
Smalvos 2005 m. žiema ir vasara. 2025 m. žiema ir vasara
