KAIP INTERAKTYVŪS SODAI PRISIDĖS PRIE ŽMONIŲ SVEIKATOS, ŠVIETIMO IR GEROVĖS?
Žaliosios erdvės gali tapti vietomis, kuriose žmonės ilsisi, aktyviai leidžia laiką, mokosi ir bendrauja. Lietuvoje, Estijoje, Suomijoje ir Danijoje įgyvendinant tarptautinį projektą „Interactive Gardens“ („Interaktyvūs sodai“) buvo kuriami ir išbandomi praktiniai sprendimai, padedantys viešąsias žaliąsias erdves padaryti prieinamesnes ir geriau pritaikytas vietos bendruomenių poreikiams.
Projektas subūrė 13 organizacijų iš penkių šalių. Jo metu buvo atnaujinamos ir įrengiamos viešosios žaliosios erdvės, organizuojamos veiklos gamtoje, rengiamos rekomendacijos ir kuriamos skaitmeninės priemonės. Įgyvendinant projektą įgyta patirtis ir sukurti sprendimai gali padėti savivaldybėms, švietimo įstaigoms bei žaliųjų erdvių valdytojams pritaikyti šias erdves įvairaus amžiaus, skirtingų interesų ir poreikių žmonėms.
Gamta – neatsiejama kasdienio gyvenimo dalis
Projekto partnerių įgyvendintos veiklos parodė, kad tinkamai įrengtos žaliosios erdvės ir jose organizuojami užsiėmimai gali paskatinti gyventojus dažniau lankytis gamtoje, mokytis ir prasmingai leisti laisvalaikį.
Klaipėdoje įrengtas japoniškas sodas pritaikytas sensoriniams užsiėmimams ir kaniterapijai, skirtiems specialiųjų poreikių turintiems vaikams. Biržuose įrengtas vaistinių augalų sodas ir lauko treniruokliai, o Širvėnos kraštovaizdžio draustinyje, Biržų regioniniame parke, – naujas pėsčiųjų takas ir žalioji zona - alyvų pusiasalis. Šie objektai suteikia gyventojams daugiau galimybių aktyviai ilsėtis, pažinti gamtą ir dalyvauti edukacinėse veiklose.
Latvijoje, Duobelėje įkurtas naujas Gluosnių parkas, Sodininkystės institute įrengti teminiai pažintiniai takai, o Žiemgalos regione ir Tukumo savivaldybėje atnaujintos žaliosios erdvės. Jose sudarytos sąlygos edukacinei veiklai, įvairiems pojūčiams lavinti ir aktyviam poilsiui.
Sukurtas interaktyvus žemėlapis padeda lankytojams geriau pažinti sodininkystės paveldą, sveiką mitybą ir biologinę įvairovę.
SuomijojeElonkierto ir Loue tyrimų parkuose surengtose Mokslo dienose dalyvavo daugiau kaip 1500 pradinių klasių mokinių. Jie susipažino su maisto gamybos procesais ir vabzdžių pasauliu. Taip pat organizuoti pasivaikščiojimai gamtoje, skirti gerai savijautai stiprinti, ir specialios gamtos pažinimo programos bendruomenių nariams, reabilitacijos paslaugų gavėjams bei darbuotojams.
EstijojeRakverės miesto Parkali gatvėje pasodinti augalai ir įrengti suoliukai. Taip miesto centre sukurta daugiau žaliųjų erdvių, kuriose praeiviai gali trumpam sustoti ir pailsėti. Įrengti dirvožemio jutikliai padeda stebėti augalų būklę ir užtikrinti efektyvesnę jų priežiūrą.
Danijoje Orhuso universitetas ir Žaliasis muziejus atvėrė mokslinių tyrimų sodus visuomenei. Juose organizuotos edukacinės maisto gaminimo veiklos, derliaus šventės ir kulinariniai užsiėmimai po atviru dangumi. Lankytojai buvo supažindinami su kulinariniu paveldu, tvarios mitybos principais ir augalinės kilmės maisto produktų įvairove.
Kaip pritaikyti žaliąsias erdves?
Įgyvendinant projektą buvo ne tik atnaujinamos viešosios erdvės, bet ir parengtos praktinės rekomendacijos specialistams, atsakingiems už šių erdvių planavimą ir priežiūrą. Jose pateikiami sprendimai, kaip kurti aplinką, tinkamą ramiam poilsiui, bendravimui, fiziniam aktyvumui ir gamtos pažinimui.
Projekto partneriai parengė bendrą lankytojų patirčių vertinimo metodiką, leidžiančią sistemingai rinkti ir analizuoti atsiliepimus bei jais remiantis tobulinti žaliąsias erdves ir jose organizuojamas veiklas.
Taip pat išbandyti specialūs ant kūno nešiojami jutikliai ir vaizdinės priemonės, padedančios stebėti, kaip lankytojai reaguoja į gamtoje organizuojamas veiklas. Šiais bandymais siekta įvertinti naudojamų metodų tinkamumą, tačiau jų metu nebuvo nustatyta, kokį poveikį šios veiklos turi žmonių sveikatai.
Svarbi projekto dalis – skaitmeninių sprendimų kūrimas. Sukurtas virtualiosios realybės įrankis sodams planuoti, edukacinis žaidimas ir interaktyvūs žemėlapiai, padedantys lankytojams susipažinti su žaliosiomis erdvėmis, o specialistams – jas planuoti ir pritaikyti įvairioms veikloms.
Sukurta virtuali aplinka, skirta atsipalaidavimui ir kvėpavimo pratimams. Virtualioje aplinkoje galima pasirinkti paros ir metų laiką, oro sąlygas, gamtos garsus, vaizdo efektus, gyvūnijos elementus, taip pat nustatyti kvėpavimo pratimų trukmę ir ritmą.
Atsirado daugiau galimybių
Projekto rezultatai pristatyti 2026 m. rugsėjo 22–23 d. Helsinkyje, Suomijoje vykusiame baigiamajame seminare.
Projekto partneriai parengė bendrą deklaraciją „Daugiau laiko gamtoje – arčiau namų“, kurioje miestų planavimo specialistai, sveikatos priežiūros įstaigų atstovai ir savivaldybių sprendimų priėmėjai raginami daugiau dėmesio skirti lengvai pasiekiamų, visiems prieinamų žaliųjų erdvių kūrimui. Siekiama, kad tokios erdvės taptų įprasta ir svarbia gyvenamosios aplinkos dalimi.
Įgyvendinus projektą, gyventojams tapo prieinamos naujos ir atnaujintos žaliosios erdvės, o jas prižiūrinčios organizacijos įgijo praktinių žinių ir priemonių tolesnei veiklai. Parengtos rekomendacijos, sukurti skaitmeniniai įrankiai bei partnerių patirtis gali būti naudingi kitoms savivaldybėms bei organizacijoms, siekiančioms kurti patrauklias, prieinamas ir vietos bendruomenių poreikius atitinkančias viešąsias erdves.
Apie projektą
Tarptautinis projektas „Interactive Gardens“ („Interaktyvūs sodai“) buvo įgyvendinamas nuo 2023 m. lapkričio iki 2026 m. spalio mėnesio. Projektui vadovavo Žiemgalos planavimo regionas (Latvija).
Projektas bendrai finansuotas Europos Sąjungos lėšomis pagal 2021–2027 m. Interreg Baltijos jūros regiono programą.
Šis straipsnis parengtas naudojant Europos Sąjungos finansinę paramą. Už jo turinį pilnai atsako Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija ir jis nebūtinai atspindi Europos Sąjungos nuomonę.
Daugiau informacijos apie projektą, jo rezultatus ir partnerių šalyse įgyvendintas veiklas:
https://interreg-baltic.eu/project/interactive-gardens/
