KŪDRINIO PELĖAUSIO IR EUROPINIO PLAČIAAUSIO STEBĖJIMAI
Šikšnosparnių monitoringas Lietuvoje skirstomas į vasaros ir žiemos stebėjimus. Nors abu stebėjimai skirti toms pačioms rūšims, jie vykdomi skirtingose buveinėse ir pagal skirtingas metodikas. Vasaros monitoringas ypač svarbus, nes leidžia nustatyti šikšnosparnių aktyvumą maitinimosi vietose veisimosi ir rudeninės migracijos metu.
Kūdrinis pelėausis stebimas virš atvirų vandens telkinių, vertinant jų aktyvumą pagal nepertraukiamų signalų skaičių per minutę. Tuo tarpu europiniai plačiaausiai stebimi brandžiuose, mišriuose miškuose, ypač ten, kur gausu senų ąžuolų.
Šikšnosparnių skleidžiamas ultragarsinis signalas specialiais detektoriais paverčiamas žmogaus ausiai girdimu garsu. Kūdrinio pelėausio garsas yra skardus ir kartais primena greitai bėgančio arklio pasagų kaukšėjimą. Signalai įrašomi naudojant programėlę su ultragarso moduliu, o vėliau, išanalizavus ultragarso įrašus kompiuterinėmis programomis, tiksliai nustatoma rūšis.
Šiais metais monitoringas buvo vykdomas birželio ir rugpjūčio mėnesiais, sausu, nevėjuotu oru.
Stebėjimai vyko Kauno mariose, Kauno Ąžuolyne ir Dubravos rezervatinėje apyrubėje. Kiekviename taške buvo fiksuojamos meteorologinės sąlygos.
Europiniai plačiaausiai pradeda skraidyti praėjus 0,5–1 valandai po saulės laidos, o kūdriniai pelėausiai – 1–2 valandomis vėliau. Birželio mėnesį stebėjimai prasidėdavo nuo vidurnakčio, o rugpjūtį – 22 valandą. Nors šikšnosparnių aktyvumas ryškiausias pirmoje nakties pusėje, pastebėjome, kad po 1 valandos jis sumažėja – matyt, pasimaitinę gyvūnai sugrįžta pailsėti į dienos slėptuves ir vėl išskrenda maitintis likus 1 valandai iki saulėtekio. Deja, šikšnosparnių aktyvumas rugpjūtį buvo ne toks didelis, kokio tikėjomės. Tikėtina, kad tai lėmė sumažėjęs vabzdžių, ypač uodų, kiekis.
Rumšiškėse darytos nuotraukos, o vaizdo įrašas rodo, kaip programėlė atpažino kūdrinio pelėausio (Myotis dasycneme) ultragarso signalą. Tiesioginio režimo ekrane matoma spektrograma (apačioje, žalsva) ir garso banga (viršuje, raudona), kurios vizualiai atspindi garso dažnį, amplitudę ir trukmę, šiuo atveju – gyvūno skleidžiamus echolokacijos šūksnius.
Agneta Svirskė,
Biologinės įvairovės skyriaus vyr.specialistė
Agnetos Svirskės nuotraukos ir įrašai