NEVĖŽIO VIDURUPIO KRAŠTOVAIZDŽIO DRAUSTINIS KASDIEN KOVOJA SU IŠŠŪKIAIS
Daugiau kaip dvidešimt penkerius metus saugomas Nevėžio vidurupio kraštovaizdžio draustinis kasdien kovoja su iššūkiais – žmonės palieka atliekas, trypia augaliją bei upės salpą, pievomis važinėja transporto priemonėmis.
Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos Kraštovaizdžio apsaugos skyriaus specialistai Krekenavos regioniniame parke esančiame Nevėžio vidurupio kraštovaizdžio draustinyje prevencinės veiklos metu tikrino draustinio kraštovaizdžio būklę ne tik sausumoje, bet ir vandenyje. Vaizdas labai skyrėsi. Jeigu iš sausumos pastebėta keletas pavienių šiukšlių, tai plaukiant baidare, specialistų palydovai buvo plastikiniai buteliai. Jie pastebėti ir užkliuvę už į vandenį panirusių medžių šakų, vandens augalų sąžalynų. Plaukiant taip pat pastebėtos savavališkos priėjimo vietos prie Nevėžio, čia nutrypta natūrali augalija, žalojama salpa.
Mažai žmogaus pertvarkytas Nevėžio senslėnis – didžiausia Vidurio Lietuvos žemumos kraštovaizdžio vertybė. Daugybė pasagos pavidalo senvagės liekanų atsirado ilgainiui keičiantis upės vagai. Potvynių metu Nevėžis plačiai išsilieja ir apsemtų pakrančių pievose palieka daug dumblo bei suformuoja daugybę netaisyklingos formos ežerokšnių, kūdrų.
Nevėžio vidurupio kraštovaizdžio draustinis įsteigtas 1998 metais. Jo plotas – 2496 ha.
Aušrinės Šėmienės nuotrauka