ŠIEMET ATLIEKAMAS RETŲJŲ MOLIUSKŲ MONITORINGAS
Saugomų teritorijų ekologai šiemet atlieka moliuskų monitoringą. Vijukinių (Vertiginidae) šeimos sraigių monitoringas atliekamas tik kartą per penkerius metus dėl sąlygiškai stabilių buveinių. ASTD teritorijoje – buveinių apsaugai svarbiose teritorijose (BAST) Saločio ežeras ir Adutiškio pelkė.
Sirvėtos regioniniame parke ekologai kaupė žinias apie vijukų gyvenseną. Kaip rasti šių labai mažų sraigių buveines, kaip juos pastebėti ir atskirti nuo kitų rūšių moliukų, kaip suplanuoti monitoringą. Ir kaip pasirinkti vietas monitoringui? Visų pirma reikia sutelkti dėmesį į Natura 2000 teritorijas. Svarbu atsižvelgti ir į tai, ar teritorijos buvo dirbamos. Vis dėlto, jei būta ekstensyvios žemdirbystės, tuomet yra tikimybė rasti moliuskų didesnė. Būtina atsižvelgti ir į dirvožemio rūgštingumą, nes vijukiniams reikia kalcio. Tokias buveines nėra lengva surasti.
Svarbus reikalavimas ekologui – jis negali būti trumparegis – moliuskus sunku įžiūrėti, nes jie labai maži. O kartais įžiūrimi tik su mikroskopu.
Mokymus vedė Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro lektorė dr. Grita Skujienė ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Metodinio analitinio centro ekspertas Giedrius Vaivilavičius.
Vijukiniai – pilvakojų moliuskų šeimos atstovai, – vos 1–3 milimetrų dydžio sraigės. Lietuvoje į Raudonąją knygą įtraukos šios šeimos rūšys:
- Mažasis vijukas (Vertigo angustior) – gyvena pašlapusiose pievose su vešlia žoline augalija. Dažniausiai randamas kupstinės šluotsmilgės kupstuose.
- Kemsyninis vijukas (Vertigo geyeri) – gyvena žemapelkėse, kurios susidaro tarpukalvių daubose, prie užpelkėjusių ežerų. Aptinkamas samanose ir ant augalų liekanų, kur labai drėgna.
- Drūtasis vijukas (Vertigo moulinsiana) – gyvena užžėlusių ežerėlių liūnuose su aukštaisiais drėgmę mėgstančiais augalais, taip pat didelių ežerų nendrynuose ir viksvynuose.
Savo buveinėse jie yra išlikę nuo ledynmečio. Jei randame šių moliuskų, vadinasi, buveinė išliko beveik nepaliesta tūkstančius metų. Mokslininkė pastebėjo, kad atkūrus buveines daug rūšių sugrįžta, o moliuskai – ne.
„Jei moliuskai išgyveno, vadinasi, ir kitoms rūšims šioje buveinėje gerai“, – teigė mokslininkė.
Lietuvoje yra 180 rūšių moliuskų. Apie 80 jų gyvena sausumoje. Vijukai – vieni iš jų.
Dr. G. Skujienė tvirtina, kad moliuskų rūšių Lietuvoje daugėja, – dėl žmogaus veiklos atsiranda invazinių, ir dėl žmogaus veiklos kai kurios rūšys nyksta. Minėtos vijukų rūšys – vienos iš jų, todėl saugomos.
Stažuotę ekologams surengė APVA pagal projektą Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje.
Vertiginidae moliuskų monitoringo stažuotė saugomų teritorijų specialistams
Aušrinės Šėmienės, Joanos Verseckienės nuotraukos