SVIRPLINĖS PELKĖJE – GAMTOTVARKOS DARBAI
Svirplinės pelkėje triūsia darbininkai – pjauna nendres, krūmokšnius ir netrukus ims išvežti tai, ką nupjovę. Darbai vyksta daugiau kaip 19 hektarų plote.
Svirplinės pelkė yra Ukmergės rajone, netoli Želvos. 2012 metais čia buvo įsteigtas
Svirplinės botaninis-zoologinis draustinis, mat siekta išsaugoti čia gyvenančius retus drugius – pievinius ir rudaakius satyriukus, machaonus, auksuotąsias šaškytes, didžiuosius auksinukus bei pilkąsias gerves ir šarmingas žemapelkes. Be to, Svirplinės pelkėje yra ir kitų saugomų rūšių buveinės – dvilapio purvuolio, žvilgančiosios riestūnės, pelkinės uolaskėlės bei stačiosios dirvuolės.
Deja, kadais Svirplinėje buvo iškasti drenažo kanalai, vėliau pasidarbavo bebrai, pelkė nuseko, todėl apaugo nendrėmis, jai nebūdingomis žolėmis, medžiais ir menkaverčiais krūmais.
Kas trejus metus Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos specialistai pelkėje atlieka didžiųjų auksinukų ir auksuotųjų šaškyčių stebėjimus. Jie parodė, kad blogėja šių retų drugių buveinių būklė. Menkaverčiai sumedėję augalai ir nendrės išstumia vabzdžių vikšrų mitybinius augalus: pievines miegales, kuriomis maitinasi auksuotųjų šaškyčių vikšrai ir vandenines rūgštynes, būtinas didiesiems auksinukams.
Taigi, buvo parengtas gamtotvarkos planas, kuris padės sustabdyti pelkinių buveinių nykimą, ateityje atkurti pelkės vandens lygį.
Kaip pelkėje vyksta gamtovarkos darbai domėjosi Valstybinės saugomų teritorijų direkcijos Direktoriaus pavaduotojas Albertas Stanislovaitis, Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos direktorė Adrija Gasiliauskienė ir Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos Biologinės įvairovės skyriaus vyr. specialistė Joana Adomaitytė.
Pelkės pasaulyje užima tik apie 3 procentus dirvos paviršiaus, tačiau dėl ypatingų savybių jos vadinamos Žemės kepenimis, – pelkėse augantys kiminai sukaupia net 20–30 procentų pasaulio dirvožemyje esančios anglies dioksido.
Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos regioniniuose parkuose yra daug pelkių, kurios laukia pagalbos.