TARP KULTŪROS IR GAMTOS – NAUJI KELIAI LIETUVOS KRAŠTOVAIZDŽIO ATEIČIAI
Ką daryti, kai vienoje svarstyklių pusėje – šimtmečius menantys piliakalniai, senosios alėjos ir istoriniai kaimai, o kitoje – nykstančios buveinės, jautrios rūšys ir vis sparčiau kintanti aplinka? Trečiajame forume „KRAŠTOVAIZDŽIO HORIZONTAI 2025“ šis klausimas skambėjo ne kaip teorinė dilema, o kaip kasdienė realybė, su kuria susiduria ir paveldosaugininkai, ir gamtosaugininkai, ir vietos bendruomenės. AR dirbdami kartu galime sulaukti siekiamų rezultatų?
Trečiajame forume KRAŠTOVAIZDŽIO HORIZONTAI 2025. Kultūrinio kraštovaizdžio idėja ir praktika“ dalyviai ieškojo atsakymo į esminį klausimą: kokio kultūrinio kraštovaizdžio siekia šiandienos Lietuva – ir ką esame pasirengę dėl to padaryti?
2025-ieji, minint Europos kraštovaizdžio konvencijos 25-metį, kviečia pažvelgti į kraštovaizdį ne kaip į foną, o kaip į vertybę, kurią turime ne tik saugoti, bet ir atsakingai formuoti. Šis forumas – tai impulsas naujam požiūriui, naujoms praktikoms ir naujam dialogui apie tai, kuo norime didžiuotis po dar vieno ketvirčio amžiaus.
Forume ASTD projektų koordinatorius Evaldas Makrickas pristatė tarptautinio projekto „Medžių alėjų išsaugojimas Kuržemėje ir Šiaurės Lietuvoje“ veiklas. Šiuo projektu siekiama identifikuoti ir išsaugoti senąsias medžių alėjas.
Buvo keliamas klausimas, kaip spręsti situacijas, kai susikerta paveldo ir gamtos apsaugos tikslai. Kraštovaizdžio apsaugos skyriaus vedėjas Tomas Vilkas pasidalijo gerąja patirtimi, kaip pavyko sutarti su kelininkais, kad būtų pasuktas Gražutės regioniniame parke naujinamas kelias Daugailiai – Salakas ir apsaugoti ne tik vertingą Vakarų taigos buveinę, bet ir pilkapius.
Jis priminė ir opią problemą: Sirvėtos regioniniame parke saugomo Didžiasalio kaimo gyventojai yra įsirengę 8 saulės šviesos elektrines, jas įsirengti siekia ir daugiau gyventojų, tačiau elektrinės sukelia saugomo kraštovaizdžio taršą.
ASTD biologinės įvairovės apsaugos skyriaus vyr. specialistė Agneta Svirskė kalbėjo apie Kauno tvirtovės fortų biologinės įvairovės apsaugą – ten žiemoja trikdymui labai jautri rūšis šikšnosparniai. Kaip suderinti miestiečių norą lankytis fortų teritorijoje bei tuneliuose ir siekį išsaugoti biologinę įvairovę?
Forumo dalyviai diskutavo apie šiandieninę Lietuvos kultūrinio kraštovaizdžio, gimstančio gamtos ir kultūros sambūvyje, sampratą ir aktualius jo išsaugojimo, tikslingo tvarkymo, įveiklinimo klausimus.
Kokie yra šiandienos lūkesčiai kultūrinio kraštovaizdžio vystymui? Kuo mes didžiuojamės? Kokie mūsų iššūkiai? Bus nagrinėjama gamtos ir kultūros sričių sąveika miestų, saugomų teritorijų ir miškų planavime, kultūrinių kraštovaizdžių, saugomų kaip pasaulio paveldas, aktualijos, pristatomi kraštovaizdžio vertybių apsaugos ir pritaikymo pažinti gerieji pavyzdžiai, aptariami kompleksinių kultūros paveldo vietovių vertingųjų savybių įteisinimo klausimai, ąžuolynų, medžių alėjų, saugomų kaip kultūros paveldo objektai, ateitis, piliakalnių šlaitų tvarkymo problematika ir daug daugiau.
Forumą organizavo Kultūros paveldo departamentas, Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto Geomokslų institutas, Lietuvos geografų draugija, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos, Vytauto Didžiojo universitetas.
Praėjusių metų forumo pranešimus rasite: čia