Gražutės regioninio parko lankytojų centras su Salako krašto etnografine ekspozicija ir Vidos Žilinskienės „Jūrų muziejus“

Gražutės regioniniame parke tyvuliuoja Antalieptės marios. Jos atsirado 1959 metais užtvenkus Šventąją. Kildamas vanduo sukūrė naują kraštovaizdį, deja, po vandeniu liko dalis krašto istorijos – sodybvietės, keliai. Mariose yra per 50 salų, trijose jų išlikę stačiatikių kapinės, kitose karaliauja vandens paukščiai. 

Šiandien Antlieptės marios tikras vandens turistų, poilsiautojų ir žvejų rojus. Vandens telkiniui išsaugoti įsteigtas Antalieptės marių hidrografinis draustinis.

Edukaciją pradėsime Gražutės regioninio parko lankytojų centre, kur sužinosime Antalieptės marių kraštovaizdžio, marių sukūrimo, Šventosios slėnio kaimų iškėlimo istoriją ir kokių čia yra gamtos bei kultūros vertybių. Vėliau vyksime į Šventosios aukštupio pažintinę trasą ir aplankysime Galminių piliakalnį ir pilkapius, Antalieptės marių pakrantę, išmoksime atpažinti čia augančius augalus ir gyvenančius gyvūnus.

Trukmė 4 val.

Edukacija skirta moksleiviams nuo 12 metų.

Gražutės regioninio parko lankytojų centre sužinosite, kaip susiformavo Antalieptės marios, o Vidos Žilinskienės „Jūrų muziejuje“ pamatysite jūros gelmių gyventojus. Žaisdami ir atlikdami užduotis mėgausimės buvimu kartu, mokysimės vieni iš kitų, ugdysimės kūrybinius gebėjimus ir jautrumą aplinkai.

Trukmė – 1 val.

Edukacija skirta jauniausiems parko lankytojams, pradinių klasių mokiniams.

Švento ežeras yra didžiausias Lietuvoje nenuotakus ežeras. Ji ypatingas, nes vandens lygis svyruoja ypač didele amplitude. XX a. vandens lygis pakilo beveik 3 metrais! Čia vienintelė Lietuvoje vieta, kur auga botaninė retenybė – pražangiažiedės plunksnalapės, gyvena ir peri juodakakliai narai – šių paukščių mūsų šalyje aptikta vos keliose vietovėse. Šventas tituluojamas švariausiu Lietuvos ežeru – gamtininkas ir geografas prof. Česlovas Kudaba jį vadino Lietuvos Baikalu. Unikaliam ežerui ir jo vertybėms išsaugoti įsteigtas Švento kraštovaizdžio draustinis.

Ar norite įsitikinti, kad Švento ežero vandens lygis iš tiesų svyruoja? Ogi, pamatuokite. Atliksime ir gruntinio vandens lygio matavimus, tyrinėsime pakrantės pionierinius augalus.

Trukmė – 2 val.

Edukacija skirta vyresnių klasių moksleiviams

Tai tikra parko vertybių pažinimo viktorina Degučių kraštovaizdžio draustinyje įrengtame pažintiniame take. Kiekvienas dalyvis gaus vietovės žemėlapius su viktorinos klausimų taškų koordinatėmis. Dalyviai kompaso arba telefono pagalba atras gamtoje viktorinos klausimus apie Gražutės regioninio parko kraštovaizdžio, kultūros ir gamtos vertybes. Klausimų atsakymus ir rezultatus aptarsime sugrįžę į pradžios tašką.

Trukmė – 2 val.

Edukacija skirta žingeidiems ir sportiškiems, ne jaunesniems kaip 12 metų, mokiniams

Laumžirgiai yra vieni didžiausių ir spalvingiausių vabzdžių pasaulio atstovų. Seniai žmonės juos pastebėjo ir jiems priskyrė tam tikrus vaidmenis mitologijoje bei folklore.

Ar žinote, kad viena žirgelių šeima pavadinta Gražutės vardu?

Laumžirgių lervos vystosi vandenyje, o ežeringas Gražutės regioninis parkas sudaro geras sąlygas įvairioms laumžirgių rūšims klestėti. Todėl neatsitiktinai parke rastos tokios retos rūšys, kaip mažoji nehalenija (Nehalennia speciosa), žaliasis laumžirgis (Aeshna viridis), geltonžiedis kordulegastras (Cordulegaster boltoni) ir kt.

Edukacijos metu Salake prie Luodžio ežero tyrinėsime šių įdomių vabzdžių gyvenimą ir biologinę įvairovę.

Trukmė 2 val.

Edukacija skirta įvairaus amžiaus lankytojams, norintiems pažinti parko laumžirgius

Į aliuvinį mišką daugelis mūsų nedrįstų kelti kojos. Šie miškai, periodiškai užliejami pavasario potvynių, yra išaugę prie upių, šaltiniuotose vietose, išvagotose mažesnių upelių ar pavasarinių tėkmių. Aliuviniuose miškuose auga perteklinę drėgmę pakenčiantys medžiai: uosiai, juodalksniai, baltalksniai. Juos ypač mėgsta miško paukščiai, nes čia drėgnoje ir gausioje augalijoje knibždėte knibžda gardžių vabzdžių lervų – pagrindinio giesmininkų maisto.

Edukacija vyks Gražutės regioninio parko lankytojų centre ir aliuviniame miške prie Salako pažintinio tako.

Trukmė 2 val.

Edukacija skirta įvairaus amžiaus lankytojams norintiems pažinti parko paukščius

EKSKURSIJOS

GURMANČIOS ŠAVAŠOS ŠLAITAI

Šavaša – ypatinga Lietuvos upė. Žemupyje, slėnio vaizdingiausioje atkarpoje įrengtas Šavašos pažintinis takas. Čia upės slėniai – svaiginančio aukščio, o vandenys krenta net 8–11 metrų kas vieną kilometrą. Kaip tikroje kalnų upėje! Bet tai dar ne viskas – tarp gilių upės slėnių XIII–XVIII a. buvo pasislėpusi senovės lietuvių šventykla. Jos liekana – Lūžų akmuo su dubeniu laukia praeitį norinčių pažinti keliautojų.

Ilgis – 2 km.

Trukmė – 2 val.

Skirta ir mažiems, ir dideliems

Keliaudami Degučių kraštovaizdžio draustinio pažintiniu taku, gėrėsimės mus supančiu draustinio reljefu, Vakarų taigos buveine ir šimtamečio pušyno augalija bei gyvūnija, pamatysite paslaptingąjį aukštapelkės akivarą, o žemapelkėje – retąsias Lietuvos orchidėjas, užkopsite į vaizdingą Degučių piliakalnį. Dauguma lankytojų nustemba dėl čia tvyrančios gamtos kvapų įvairovės. Saulėtą dieną take galite kvėpuoti švariu pušyno oru ar apkvaisti nuo stipraus pelkinių gailių kvapo, o po lietaus pajusite gardų grybų ir šlapių samanų kvapą.

Ilgis – 2 km.

Trukmė – 2 val.

Skirta ir mažiems, ir dideliems

Ar norėtumėte sužinoti Salako miestelio ir jo apylinkių istoriją? Pažintį su Salaku pradėsime Gražutės regioninio parko lankytojų centre, kuriame jūsų laukia interaktyvi regioninio parko gamtos ekspozicija ir Salako krašto etnografinė ekspozicijos bei unikalus Vidos Žilinskienės „Jūrų muziejus“.  Ekskursijos metu pėdinsime Luoždio ežero pakrante, kur įrengtas medinis lentų takas ir apžvalgos bokštelis. Pasigrožėsime Luodžio ežero panorama, sužinosime koks yra aliuvinis miškas, kokie čia gyvena vandens ir miško paukščiai.

Aplankysime Salako totorių bei senąsias miestelio kapines, pirmojo mokytojo A. Poderio memorialinį muziejų, pamatysite aukščiausią šalies akmeninę Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčią. Pažinsime paskutiniojo ledynmečio liudininką – Salako ozą! Jei vis dar galvojate, kad tai prekybos centras – pirmyn į ekskursiją Salako pažintiniu taku!

Ilgis – 5 km.

Trukmė – 3 val.

Skirta visiems

ŽYGIAI

PAMATYK ANTALIEPTĖS MARIŲ GROŽĮ

Žygiuosime Šventosios aukštupio pažintine trasa, kuri padės pažinti Antalieptės marių hidrografinį draustinį bei čia esančias gamtines ir kultūrines vertybes.

Keliaudami sužinosime įdomių faktų apie Antalieptės HE ir marių atsiradimo istoriją, „dingusius ežerus“, senųjų kaimų likimą. Įžengsime į žalvario ir vėlyvojo geležies amžiaus artefaktų – I tūkst. pr. Kr. Galminių piliakalnio ir IX–XII a. Galminių pilkapynų – buveinę. Į ją įsiterpusios XIX a. kryždirbystės tradicijas menančios senosios Galminių „Laimingosios kapinės“. Žygeivių laukia smagi atrakcija – savarankiškas persikėlimas pontonine perkėla per siauriausią Antalieptės marių vietą.

Maršruto ilgis –  11 km

Skirtas visiems, galintiems įveikti 11 km kelią

PAŽINK GRAŽUTĖS GIRIĄ – VAKARŲ TAIGOS BUVEINĘ

Žygio maršrutas driekiasi per tipišką vakarų taigos buveinę. Keliaudami pamatysime girioje pabirusius ežerėlius, būdingus Gražutės girios sparnuočius ir augalus.

Maršruto ilgis – 11 km

Skirtas visiems, galintiems įveikti 11 km kelią

Žygio maršrutas driekiasi vaiskiais Salako apylinkių pušynais per Dumblynės kraštovaizdžio ir Ganiavos telmologinius draustinius. Čia mėgstamos briedžių buveinės, tad tikimybė pamatyti girių karalių briedį yra labai didelė. Keliaudami šiuo keliu aplankysime Salako ozą, gamtos paveldo objektą – Salako pušį, Salako žydų kapines, Ganiavos pilkapius. Grožėsimės puikiu kraštovaizdžiu.

Maršruto Ilgis – 11 km

Skirtas visiems, galintiems įveikti 11 km kelią

Žygio maršrutas driekiasi vaiskiais Švento kraštovaizdžio draustinio pušynais. Švento ežeras yra didžiausias Lietuvoje nenuotakus ežeras, žinomas dėl itin didelės amplitudės vandens lygio svyravimų. XX a. vandens lygis pakilo beveik 3 m. Vieninteliame iš visų Lietuvos ežerų čia auga botaninė retenybė – pražangiažiedė plunksnalapė, gyvena ir peri juodakaklis naras  – šių paukščių mūsų šalyje aptikta vos keliose vietovėse.  Šventas tituluojamas švariausiu Lietuvos ežeru – gamtininkas ir geografas prof. Česlovas Kudaba jį vadino Lietuvos Baikalu. Unikaliam ežerui ir jo vertybėms  išsaugoti įsteigtas Švento kraštovaizdžio draustinis. Taigi pamatykite ir patyrinėkite šventąjį ežerą.

Maršruto ilgis –  11 km

Skirtas visiems, galintiems įveikti 11 km maršrutą

Žygio maršrutas suka po Šavašos ir Šventosios upių slėnių išraižytą Antalietpės kraštą. Žygį pradėsime Antalieptėje, kurioje jau 300 metų stovi basųjų karmelitų vienuolynas. Žygio metu aplankysite Antalieptės marių hidroelekrtinę, derivacinius kanalus, Šavašos kraštovaizdžio draustinyje pasislėpusius Šveicarkos šaltinį, mitologinį akmenį su pėda bei kitas įdomybes. 

Maršruto ilgis – 11 km

Skirtas visiems, galintiems įveikti vidutinio sudėtingumo maršrutą.