GYVYBIŠKAI SVARBŪS PAVASARIO SYVAI
Pavasaris prasideda tada, kai pradeda tekėti sula - gyvybiškai svarbus skystis nešantis maisto medžiagas pumpurams, kad jie galėtų pažadinti augalą iš žiemos miego. Medžių šaknys pradeda aktyviai siurbti vandenį ir mineralines medžiagas iš dirvožemio. Sula kyla medžio kamienu ir šakomis, maitindamas pumpurus ir jie pradeda brinkti. Sulos tekėjimas paprastai trunka kelias savaites, kol galiausiai pasiekia piką ir vėliau palaipsniui sumažėja. Kai pumpurai sprogsta ir pradeda skleistis lapai, sulos tekėjimas sustoja. Tai yra todėl, kad prasideda transpiracijos procesas, kai augalas pradeda garinti vandenį per lapus.
Sula yra gyvybiškai svarbi pumpurams vystytis. Ji suteikia jiems drėgmės ir maistinių medžiagų, reikalingų naujų lapams ir žiedams formuotis.
Sulos tekėjimas, tai tarsi gamtos ženklas, kad pavasaris jau čia.
Žmonės nuo seno tekino beržų ir klevų sulą, kuri yra laikoma sveiku ir gaivinančiu gėrimu. Sulą laikykite šaldytuve ne ilgiau kaip 3 dienas. Ją galima šaldyti, - jos savybės nepasikeičia. Šiame gėrime gausu mineralų (kalio, kalcio, magnio, mangano, cinko), vitaminų (C, B grupės) ir amino rūgščių, kurios padeda valyti ir stiprinti organizmą. Taip pat sula papildo skysčių atsargas, o mineralinės medžiagos prisideda prie normalios nervų, raumenų ir medžiagų apykaitos veiklos. Todėl sula vertinama kaip natūrali pavasario dovana, padedanti po žiemos atgaivinti organizmą ir papildyti jį svarbiais mikroelementais.
Svarbu sulą rinkti atsakingai, nepažeidžiant medžių.
Valstybei priklausančioje žemėje sulą leisti galima tik iš ne plonesnių kaip 20 cm skersmens medžių, kurie bus kertami ne vėliau kaip po 5 metų. Jei medžiai bus nukirsti ne vėliau kaip po metų, sula gali būti leidžiama ir iš plonesnių.
Toje vietoje, kur bus gręžiama skylė, leidžiama nepažeidžiant luobo nudrožti žiauberį. Skylės gręžiamos ne aukščiau kaip 1 m nuo žemės paviršiaus, jų skersmuo neturi viršyti 2 cm, o gylis 3 cm. Tarpai tarp skylių turi būti ne mažesni kaip 10 cm. Į ją įkalamas medinis latakėlis, toks medžiui sveikesnis nei metalinis.
Baigus leisti sulą, skyles reikia užkimšti mediniu kamščiu, geriausia to paties medžio, užtepti moliu ar sodo tepalu, kad gręžimo vietoje neįsiveistų grybai ar puvinys. Palikus sulos leidimo skylę neužkaltą medis gali nudžiūti arba gręžimo vietoje ims gesti mediena.
Privačios žemės savininkams, leidžiantiems sulą asmeniniam naudojimui, apribojimai netaikomi. Sula dažniausiai leidžiama iš klevų ir beržų. Beržų sula pradeda tekėti vėliau nei klevų, kuri yra ypač saldi (apie 4 proc. cukraus), beržų tik apie 1 proc. Iš beržų ji bėga ilgesnį laiką ir gausiau. Vaistiniais tikslais sula anksčiau leista ir iš uosių bei ąžuolų, nors ji teka iš visų lapuočių.
Iš vieno medžio per parą gali privarvėti iki 20 litrų sulos, iš kai kurių prilaša net iki 100 litrų. Atvirose vietose, ant kalvų augantys duoda gerokai daugiau ir saldesnės sulos.
Medikai pataria vengti medžių, augančių šalia judraus kelio, šalikelėse ar palaukėse, kurios tręšiamos cheminėmis trąšomis.
Renata Ulinskienė,
ASTD Biologinės įvairovės apsaugos skyriaus vyr. specialistė, ekologė (botanikė)
Atnaujinimo data: 2026-03-20
Taip pat skaitykite:
PASLAPTINGASIS PAVASARIO KVAPAS
ŽIBUOKLĖM PRAŽYDO ANYKŠČIŲ ŠILELIO ŠLAITAI
GYVOJI GAMTOS FOSILIJA – PATVANKINIO PATAISIUKO APSAUGOS ZONA