RUDENINĖ SPALVŲ MAGIJA
Dienos trumpėja, orai vėsta, o medžių spalvos darosi vis įvairesnės. Kodėl taip atsitinka?
Vasarą lapų ląstelės pilnos chlorofilo – žaliojo pigmento, kuris sugeria saulės šviesą ir vykstant fotosintezei anglies dvideginis bei vanduo paverčiami krakmolu ir cukrumi – tai medžių augimo energija. Kuomet šviesos mažėja – medžių lapuose mažėja ir chlorofilo, tada išryškėja kiti pigmentai – karotenoidai, antocianinai – būtent jie ir suteikia lapams vis kitokias spalvas (karotenoidai – tai lapų geltonumas, rudumas ir oranžiniai atspalviai, antocianinai – raudonos ir purpurinės spalvos).
Gamtos sąlygos turi didelės įtakos tam, kokios spalvos vyraus tam tikru metu. Šaltos naktys lemia ryškesnes spalvas, – kai chlorofilas greičiau suyra, atsiranda daugiau rausvų lapų, o esant šiltesniam orui – medžių lapų spalvos tampa gelsvos ir keičiasi ne taip greitai. Dėl to vienais metais rudens lapai gali būti įspūdingai ryškūs, o kitais – blankūs.
Įsibėgėjant vis tamsesnėms dienoms ir šaltesniam orui, keičiasi ne tik medžių spalvos, bet mažėja ir aprūpinimas maisto medžiagomis, kol jis galutinai nutrūksta. Vis šaltėjant dirvožemiui, medžiai nebegali pasisavinti pakankamai vandens iš šaknų, todėl kad sumažintų vandens netekimą, jie lyg persijungia į miego režimą – meta lapus.
Nukritę lapai – įvairių maisto medžiagų šaltinis, todėl nesugrėbkime jų visų! Jie šildo medžio šaknis, saugo dirvožemį nuo erozijos ir padeda išlaikyti drėgmę.
Kai medžiai meta lapus jų nauji pumpurai jau yra užsimezgę ir laukia pavasario. Gamtos ciklas – lyg mažas stebuklas. Prasidėjus rudens lietui ir vėjams – medžiai nemiršta, o tiesiog persijungia į kitą režimą. Numesdami lapus atiduoda tai, kas jiems nebereikalinga ir tuo pačiu metu tyliai saugo savo užaugintus pumpurus ateinančiam pavasariui.
Diana Martinavičiūtė, ASTD Biologinės įvairovės apsaugos skyriaus vry.specialistė, botanikė
ASTD darbuotojų nuotraukos
Atnaujinimo data: 2025-10-13
Taip pat skaitykite:
PASLAPTINGASIS PAVASARIO KVAPAS
ŽIBUOKLĖM PRAŽYDO ANYKŠČIŲ ŠILELIO ŠLAITAI