2026-11-19

PASIKEITĖ NEVĖŽIO KRAŠTOVAIZDŽIO DRAUSTINIO RIBOS – AR TAI TURI ĮTAKOS JŪSŲ ŽEMĖS SKLYPUI?

2026 rugsėjo 30 d. Patvirtinus naujas Nevėžio kraštovaizdžio draustinio ribos, vienur išsiplėstos pagal Paukščių apsaugai svarbios teritorijos ribas, kitur - visiškai naujai. Pasikeitė ir Nevėžio kraštovaizdžio draustinio buferinės apsaugos zonos ribos. Draustinis ne rezervatas, veiklos jame neuždraustos, tik reikia derinti tam tikrą veikla su Direkcija ir prisilaikyti tam tikrų apribojimų.

Jeigu Jūsų sklypas patenka į Nevėžio kraštovaizdžio draustinį bei į Paukščių apsaugai svarbią teritoriją „Nevėžio upės slėnis“, kurioje saugoma griežlė (Crex crex). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 276 (13 p.) Jūsų sklypui taikomi šie pagrindiniai apribojimai:

•   Draudžiama keisti pagrindinę žemės paskirtį (išskyrus keitimą į konservacinę);

•   Draudžiama suarti pievas ir ganyklas (paversti jas ariama žeme) bei kultūrinti natūralias pievas;

•   Draudžiama įveisti mišką;

•   Draudžiama naikinti medžių grupes, krūmynus (buvusiose žemės ūkio naudmenose)
    bei sausinti ar kitaip keisti didesnes kaip 0,5 ha pelkutes;

•   Draudžiama keisti hidrologinį režimą, jei tai pablogintų griežlių maitinimosi buveines.

Jei ariate žemę

Jeigu Jūsų sklypas jau dabar yra ariama žemė (ne pieva ir ne ganykla) ir toliau galite vykdyti įprastą žemės ūkio veiklą bei deklaruoti pasėlius. Įprastos žemės ūkio veiklos (arimo, sėjos, derliaus nuėmimo) kasmet derinti nereikia. Tačiau privaloma su saugomos teritorijos direkcija suderinti bet kokius naujus planuojamus darbus ar pokyčius sklype (pvz., statybas, melioracijos sistemų įrengimą ar remontą, žemės kasimo darbus, medžių ar krūmų kirtimą (ne miško žemėje savivaldybė)).

Šioje teritorijoje skatinama ūkininkauti ekologiškai, nenaudoti pesticidų, o pievas šienauti vėliau, po liepos 1 d., nuo lauko vidurio.

Jeigu Jūsų žemės sklypai patenka į Nevėžio kraštovaizdžio draustinio buferinės apsaugos zoną, kurios tikslas – apsaugoti gamtą ir istorinį kraštovaizdį, čia galioja šie pagrindiniai reikalavimai: draudžiama gadinti natūralų reljefą ir statyti pastatus ant stačių šlaitų (didesnių nei 15°) ar arti jų briaunų (išskyrus senų sodybų atstatymą).

Nauji statiniai

Nauji statiniai neturi užstoti kraštovaizdžio ar paveldo vaizdų; negalima gadinti istorinio vaizdo, keisti reljefo, o miškuose privaloma išlaikyti natūralią medžių sudėtį; naujų melioracijos sistemų įrengti negalima (leidžiama tik atkurti natūralų vandens režimą), o visa ūkinė veikla turi būti vykdoma nekenkiant gamtai bei paveldui.

Tvenkiniai ir grioviai

Vadovaujantis Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo (SŽNSĮ) 85 straipsniu, valstybinio draustinio buferinėje apsaugos zonoje: draudžiama keisti hidrologinį režimą (pavyzdžiui, kasti tvenkinius, griovius ar įrengti naują melioraciją). Galima tik atkurti natūralų vandens režimą, tačiau tam būtinas atsakingos institucijos pritarimas. Taip pat be saugomų teritorijų direkcijos pritarimo (suderinimo) draudžiama: dalinti, jungti ar kitaip pertvarkyti žemės sklypus; keisti sklypo naudojimo būdą ar užstatymo rodiklius (tankį, aukštį ir pan.); statyti naujus, rekonstruoti, kapitališkai remontuoti ar griauti esamus statinius; tiesti inžinerinius tinklus. Direkcija šių darbų nesuderins, jeigu jie gali sunaikinti ar sužaloti draustinyje saugomas gamtos ar kultūros paveldo vertybes.

Lieptai ir prieplaukos

Lieptelio ar prieplaukos įrengimas galimas tik prie sodybų, tačiau tai turėjo būti numatyta draustinio tvarkymo plane.

Ką daryti?

Vykdant remonto darbus ar naujai statant (jei darbams neprivalomas statybą leidžiantis dokumentas), turi atsiųsti laisvos formos prašymą su registro centro išrašu el. p. [email protected].

Prašyme turi būti nurodyti tiek statinių parametrai, tiek vykdomų darbų apimtys. Sodų bendrijose esančiuose žemės sklypuose nėra taikomi specialieji saugomų teritorijų architektūriniai reikalavimai, turite vadovautis sodininkų bendrijų įstatymo nuostatomis.

Jei patyrėte nuostolių

Jei dėl taikomų specialiųjų sąlygų patirtumėte realių nuostolių, turite teisę į kompensaciją. Jos apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką reglamentuoja (Kompensacijų apskaičiavimo ir išmokėjimo metodika (toliau – Metodika) yra patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-04-01 nutarimu Nr. 339).  Reikia pateikti nustatytos formos prašymą (Metodikos 1 priedas) kartu su realius nuostolius pagrindžiančiais dokumentais. Be dokumentų kompensacijos nemokamos.

Kompensacija mokama tik už argumentuotus ir dokumentais įrodytus nuostolius. Ji nemokama, jei už tuos pačius apribojimus jau buvo atlyginta anksčiau. Taip pat kompensacijos skiriamos tik tuo atveju, jei dėl naujų apribojimų nebegalite tęsti jau vykdomos veiklos (pvz., nebeleistų auginti javų) arba jei iki draustinio atsiradimo jau turėjote patvirtintus projektus / leidimus paskirties keitimui ar statyboms. Už ateities planus, kurie dar nebuvo įforminti dokumentais, kompensacijos nemokamos.

 

Tomo Vilko nuotrauka