GYVOJI GAMTOS FOSILIJA – PATVANKINIO PATAISIUKO APSAUGOS ZONA
Netoli Visagino, Natura 2000 teritorijoje, yra viena vertingiausių ir jautriausių saugomų gamtinių buveinių. Čia auga reta pataisinių šeimos rūšis – patvankinis pataisiukas (Lycopodiella inundata). Šis augalas – svarbi Lietuvos gamtinio paveldo dalis ir seniausios iki šiol egzistuojančios sporinių induočių augalų grupės atstovas. Pataisiniai, kurie Žemėje auga daugiau kaip 400 milijonų metų, kadaise buvo vieni pagrindinių sausumos augalų. Šiandien išlikę žoliniai jų palikuonys liudija apie ilgą ir sudėtingą evoliucijos kelią.
Patvankinis pataisiukas – viena rečiausių rūšių Lietuvoje, įrašyta į Lietuvos Raudonąją knygą ir priskiriama grėsmingos būklės (EN) kategorijai. Šio augalo augavietei šalia Visagino, kuri yra Natura 2000 teritorija, iškilo grėsmė – elektrikai, ketina nuo stulpų nuimti laidus. Jie gali sutrypti augalus, todėl ekologai nusprendė aptverti augavietes šitaip apsaugoti patvankinius pataisiukus.
Rečiausias iš visų pataisų
Pataisinių šeimos augalai – seniausia iki šiol egzistuojanti sporinių induočių augalų grupė, prieš 400 mln. metų buvusi pagrindiniu sausumos floros elementu. Tada Žemėje augo medžio pavidalo šios grupės augalai. Tik žoliniai išliko ir auga iki šiol. Jų lapai smulkūs (mikrofilija), tankiai apauga stiebą ir šakeles. Dauginasi sporomis. Mūsų matomi augalai yra sporofitai, o dirvoje, smulkūs, gumbo formos, būna jų gametofitai.
„Patvankinis pataisiukas (Lycopodiella inundata) yra pats rečiausias iš visų pataisų, įrašytas į Lietuvos Raudonąją knygą priskiriamas EN kategorijai – grėsminga būklė, labai didelė jo išnykimo gamtoje tikimybė“, - sako Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos Biologinės įvairovės apsaugos skyriaus vyr. specialistė Renata Ulinskienė.
Patvankinis pataisiukas skiriasi nuo kitų pataisų, nes yra smulkus ir gelsvas. Rūšis paplitusi Europoje, Šiaurės Amerikos rytinėje dalyje, Japonijoje, o kituose pasaulio regionuose yra atitrūkusios nuo pagrindinio arealo dalys ar pavienės radavietės.
Lietuvoje tai – reta rūšis, pagrindinis arealas yra pietinėje ir rytinėje dalyse. Pagal ekologinius poreikius tai mažai konkurencingas, šviesinis, aukštapelkių ir tarpinio tipo pelkių pakraščių, pelkėtų vandens telkinių pakrančių augalas.
Tinkamos augavietės – durpingi atviro tipo ar nuolat šlapio smėlio substratai. Patvankinis pataisiukas dažnokai išauga greta takelių aukštapelkėse. Tinkamose buveinėse jis gali būti netgi vyraujantis augalas nedideliuose kelių kvadratinių metrų plotuose. Tačiau dėl silpnos konkurencijos su kitais augalais augalo dominavimas paprastai yra laikinas.
Nyksta buveinės
Patvankinis pataisiukas daugiametis, visžalis, iki 10 cm aukščio, žolinis, sporinis augalas. Pagrindinis apie 15 cm ilgio stiebas šliaužia, nedažnai dvišakai besišakoja, gausiai apaugęs siaurais, yliškais, 5–8 mm ilgio, pridengiančiais vieni kitus lapais. Vasaros pradžioje iš pagrindinio horizontalaus stiebo išauga dažniausiai vienas, apie 10 cm aukščio, vertikalus, nešakotas ūglis, kurio viršutinėje dalyje susidaro 1–3 cm ilgio sporinė varputė. Liepos–rugsėjo mėn. sporinės varputės sporangėse susidaro smulkios dulkių pavidalo sporos, kurias išnešioja vėjas. Iš sporų atsiranda nedideli, runkelio formos greitai bręstantys lytinės kartos atstovai – gametofitai, kurie produkuoja lytinio dauginimosi organus. Iš apvaisintų kiaušialąsčių išauga nauji patvankiniai pataisiukai. Vegetatyviniu būdu dauginasi gemaliniais pumpurais ir stiebų dalimis.
R. Ulinskienės teigimu, pelkių sausinimas ar durpių kasimas, lemiantis buveinės hidrologinio režimo kaitą, yra pagrindinis antropogeninis veiksnys, keliantis grėsmę rūšiai. Atviro ar pusiau atviro tipo substratų intensyvus apaugimas kitais augalais yra irgi itin svarbus biotinis veiksnys, keliantis grėsmę rūšies išlikimui.
Lietuvoje visus pataisus draudžiama rauti, skinti ar kitaip naikinti ir prekiauti jais, išskyrus jų sporines varputes, naudojamas vaistinei žaliavai. Jie įrašyti į aplinkos ministro patvirtintą Apribotų ar draudžiamų rinkti bei prekiauti laukinių augalų ir grybų sąrašą.
Renatos Ulinskienės nuotraukos
Atnaujinimo data: 2025-11-07
Taip pat skaitykite:
PASLAPTINGASIS PAVASARIO KVAPAS
ŽIBUOKLĖM PRAŽYDO ANYKŠČIŲ ŠILELIO ŠLAITAI