NAIKINKIME ŠLUOTINIUS SAUSAKRŪMIUS
Pavasarį miškuose pražysta ryškiai geltonais žiedais pasipuošę krūmai. Tai šluotinis sausakrūmis (lot. Sarothamnus scoparius) – viena iš invazinių augalų rūšių Lietuvoje.
Šluotiniai sausakrūmiai formuoja tankius, iki kelių metrų aukščio sąžalynus, kuriuose mėgsta slėptis smulkūs žvėrys, taip pat ir kiškiai. Todėl augalą paprastai vadina zuikiakrūmiu. Augalo šakos yra šluotelės formos, tad iš jų buvo rišamos šluotos, ypač kaimo buityje. Iš čia kilo ir kitas pavadinimas – šluotinis sausakrūmis.
Nors žydintis augalas atrodo patraukliai, jis agresyviai plinta ir išstumia vietines augalų rūšis, ypač smėlynų ir sausų pušynų ekosistemose, kurios jautrios pokyčiams.
Šluotinis sausakrūmis sudaro simbiozę su azotą fiksuojančiomis bakterijomis, todėl keičia dirvožemio cheminę sudėtį. Dėl to pradeda nykti vietiniai, mažai maistinių medžiagų reikalaujantys augalai, pavyzdžiui, bruknės, mėlynės, o atsiranda azotą mėgstantys augalai – didžiosios dilgėlės, paprastosios avietės ir kitos rūšys. Taip palaipsniui keičiasi buveinė.
Zuikiakrūmiai daugiausia auga, kur dominuoja šviesūs pušynai, bei miškų pakraščiuose, pakelėse. Jie dauginasi tik sėklomis, tačiau jos itin atsparios – dirvožemyje gali išlikti daigios keliasdešimt metų.
Kaip naikinti šluotinius sausakrūmius? Veiksmingiausias būdas – išrauti su šaknimis. Šaknys nėra ilgos, todėl krūmus, ypač jaunus (iki 5–7 metų), išrauti lengva.
Svarbiausios naikinimo rekomendacijos:
- rauti ar kasti dar prieš subrandinant sėklas;
- nupjauti augalai lengvai atželia, todėl vien pjovimo nepakanka;
- rauti galima kol neįšalęs dirvožemis, tačiau tinkamiausias laikas – pavasaris ir vasaros pradžia, ypač žydėjimo metu.
Lietuvoje veikia invazinių rūšių informacinė sistema INVA, kurioje kaupiami duomenys apie invazinių rūšių radavietes. Kiekvienas gyventojas gali pažymėti radavietes sistemoje https://inva.biip.lt/.
Paruošta pagal VSTT informaciją