PAGERBKIME MIRUSIUOSIUS
Artėjant vėlių mėnesiui jaučiame, kad keičiasi pasaulis. Žaluma sunyksta, gamta užmiega. Su šaltuoju laiku pasaulio valdymą iš Perkūno perima Velinas. Jis atneša šaltį ir chaosą į pasaulio darną. O kartu su šalčiais ateina ir mirusiųjų pagerbimo šventė – Visi Šventieji ir Vėlinės.
Nors dabar daug kas šventę sieja su krikščioniškuoju pasauliu, gyva ir senoji kultūra, kai tikėta, kad mirus žmogui nuo jo fizinio kūno atsiskiria vėlė, kurį keliauja pas požemių valdovą Veliną.
Vėlyvą rudenį vėlės atkeliauja iš požeminio pasaulio ir lanko gyvuosius. Todėl ir lapkritis buvo vadinamas Vėlių mėnesiu. Atkeliavusioms vėlėms pagerbti, artimieji palikdavo maisto ir gėrimo. Vėlesniais laikais jau buvo manoma, kad vėlės ateina prie ugnies, o ugnis simbolizuoja dviejų pasaulių gyvųjų ir mirusiųjų ryšį. Todėl kapinėse pradėtos deginti žvakės ir šią tradiciją esame išlaikę iki šių dienų.
Tad pagerbkime į požemių pasaulį iškeliavusius mirusiuosius ir uždekime jiems žvakelę. Tačiau prisiminkime, kad svarbu ne jų gausa ir grožis, o gebėjimas išlaikyti ypatingą ryšį su mirusiaisias.
Sirvėtos regioninio parko grupės nuotrauka