UŽGAVĖNĖS – NE TIK BLYNAI, BET IR BENDRYSTĖ
Užgavėnės – viena spalvingiausių ir linksmiausių metų švenčių Lietuvoje. Jos simbolizuoja žiemos išvarymą, gamtos pabudimą ir ruošimąsi pavasariui. Ši šventė kilo iš senųjų pagoniškų ritualų, išliko gyva ir šiandien, įgydama naujų formų ir reikšmių. Užgavėnių tradicijos persipynusios su senaisiais papročiais, vietos žmonių bendrystės jausmu ir gyvenimo džiaugsmu. Nuo senų laikų yra sakoma: „Užgavėnių vakarą reikia išsidūkti, išsivolioti sniege – jei linksmai praleisite šitą šventę, bus sėkmingi visi metai.“
Kodėl Užgavėnės svarbios šiandien?
Šiuolaikiniame pasaulyje naujos technologijos užima vis didesnę kasdienybėsdalį. Senosios liaudies tradicijos tampa tarsi ryšiu su praeitimi, leidžiančiu pajusti savo šaknis ir bendruomeniškumą. Užgavėnės nėra tik kaukės, blynai ir Lašininio kova su Kanapiniu – tai priminimas, kad po tamsos visada ateina šviesa, o po šalčio – pavasaris ir šiluma.
Skubant gyvenimo tempui, ši šventė suteikia progą stabtelėti, pagalvoti apie gyvenimo prasmę, nepiktai pasijuokti iš savęs ir kitų žmonių ydų. Tai lyg simbolinis apsivalymas nuo slegiančių rūpesčių ir blogų minčių. Be to, Užgavėnių tradicijos skatina bendravimą: kaimynai, draugai, bendruomenės nariai susiburia kartu, eina į kiemus, žaidžia, šoka, juokauja.
Užgavėnių tradicijos
Užgavėnių šventė nuo seno garsėjo itin išradingomis ir triukšmingomis linksmybėmis. Tai viena iš smagiausių, šmaikščiausių metų renginių. Ypač daug dėmesio skiriama persirengėlių kaukėms – jos ne tik baugios, bet ir šmaikščios, dažnai vaizduoja įvairius personažus: ubagus, žydukus, velnius, raganaites, gydytojus, įvairius gyvūnus: gervę, mešką, arklį. Šios kaukės ne tik slepia tikrąjį žmogaus veidą, bet ir suteikia laisvę elgtis kitaip nei įprasta – juokauti, krėsti pokštus, netgi švelniai pašiepiančiai kritikuoti nepatinkančius dalykus, visuomenės gyvenimo būdą.
Dar viena svarbi Aukštaitijos Užgavėnių dalis – Gavėno deginimas. Kažkodėl žmonės dažniausiai prisimena Užgavėnių personažą – Morę, o ne Gavėną. Būtent Aukštaitijoje nuo seno buvo personažas Gavėnas. Jis simbolizuoja blogį, praėjusių metų sunkumus ir žiemos sustabarėjimą. Kuo didesnis Gavėnas, tuo didesnis tikėjimas, kad pavasaris ateis greičiau. O kokios triukšmingos Gavėno deginimo apeigos – pučiami ragai, mušami būgnai, samčiai, puodai, įvairūs barškalai, rėkiama, dainuojama, kad žiema tikrai išsigąstų ir pasitrauktų.
Labai svarbus ir maistas – blynai čia neatsiejama Užgavėnių dalis. Sakoma, kad kuo daugiau blynų suvalgysi, tuo metais būsi turtingesnis ir stipresnis. Be to, populiarūs ir kiti sotūs patiekalai – kiauliena, kopūstai, kruopų košė. Žmonės valgydavo daug ir riebiai, nes po Užgavėnių prasideda Gavėnia – pasninko ir susikaupimo laikotarpis. Sakoma, kad per Užgavėnes reikia valgyti daug kartų, tada būsi sotus visus metus. Šeimininkės stalą pasidengdavo ir žiūrėdavo kad visą dieną ir vakarą netruktų vaišių ant stalo. „Užsigavėsi- – bėdų neregės“. Taip sako senolių išmintis.
Buvo tikima, kad per Užgavėnes negalima daug dirbti, reikia patingėti. Dažniausiai būdavo dirbama tik iki pietų arba visai nedirbama. Tikima, kad jei malsi– vėjai stogus nuplėšys, jeigu verpsi ar ausi – verpalus greitai pelės sugrauš.
Dar sakoma, kad jei nori turėti gražius, ilgus, sveikus plaukus – negalima per Užgavėnes plauti galvos.
Nuo seno išlikęs paprotys per Užgavėnes vaikščioti per kaimus, į svečius. Ši tradicija kažkiek pakitusi nuo senųjų papročių. O senovėje užėjus pas kaimyną persirengėliai atnešdavo saują grūdų, šeimininkams palinkėdavo gero derliaus, sveikatos ir sėkmės. Tai labai graži, žmones jungianti tradicija, kurią reikia saugoti ir puoselėti.
Ar Užgavėnių tradicijos išliks?
Nepaisant šiuolaikinių pokyčių, Užgavėnės vis dar švenčiamos ir, atrodo, niekur nedings. Kaip smagu stebėti linksmai pokštaujančius, juokaujančius ne tik vaikus, bet ir jaunimą, šeimas bei senjorus. Labai džiugu, kad kalendorinės šventės, jų tradicijos vis labiau suartina ir skatina bendruomeniškumą. Žmonės ieško autentiškumo, nori bent trumpam pabėgti nuo kasdienės rutinos, pajusti bendrystę ir tikrą šventės džiaugsmą. Daugelis bendruomenių vis dar rengia eisenas, šokius, organizuoja Gavėno deginimą, o vaikai ir suaugusieji persirengia tradiciniais personažais.
Šiandieninės Užgavėnės yra kiek kitokios nei prieš šimtmetį, tačiau jų esmė išlieka ta pati – linksmybės, skambus juokas, bendrystė, gausus vaišių stalas ir viltis, kad pavasaris jau čia pat, kad gyvenimas yra gražus.
Tad švęskime Užgavėnes su šypsena ir triukšmingai – kad visos blogybės sudegtų kartu su Gavėnu ar More, o ateinančios dienos būtų kupinos laimės, džiaugsmo, sveikatos, bendruomeniškumo ir šviesos širdyse!
Jūratė Garnelienė, ASTD kultūrologė
Pxhere.com nuotrauka