STŪGLIŲ PILIAKALNIS: TYLUS KRAŠTOVAIZDŽIO LIUDININKAS, SAUGANTIS PRAEITIES BALSUS
Tarp banguojančių moreninių kalvų ir tylių, pelkėtų slėnių slypi vieta, kur gamta ir istorija susilieja į vieną pasakojimą. Iš pirmo žvilgsnio tai – ramus, beveik nepastebimas kraštovaizdis, tačiau po jo paviršiumi glūdi šimtmečių atmintis. Stūglių piliakalnis – ne tik geografinė aukštuma, bet ir gyvas liudijimas apie čia gyvenusių žmonių kasdienybę, jų ryšį su žeme ir laikui nepavaldžią tapatybę. Nors archeologiniai tyrimai čia buvo fragmentiški, kiekvienas rastas artefaktas, kiekvienas reljefo bruožas ir net išlikę pavieniai vaismedžiai byloja apie praeitį, kuri vis dar pulsuoja šioje vietovėje.
Regionui būdingą reljefas
Stūglių kalvynas – tai moreninio reljefo teritorija, pasižyminti išraiškingu kalvų bangavimu. Jis susiformavęs ledyninės kilmės nuogulose, o kraštovaizdį papildo tarp kalvų įsiterpę pelkėtų upeliukų slėniai. Vienoje iš tokių aukštumų, apribotoje dviejų slėnių, yra susiformavusi moreninė viršūnė, identifikuojama kaip Stūglių piliakalnis.
Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečio pr. Kr. pabaiga – I tūkstantmečio po Kr. pradžia. Jo aukštis siekia apie 211 m virš jūros lygio. Šiaurės vakaruose turi du išsišakojančius atragius, kurie formuoja netipišką, tačiau regionui būdingą reljefą.
Piliakalnis archeologų nėra išsamiai ištirtas, – žvalgymų metu rasta pavienių radinių: akmeninis kirvelis su skyle kotui, geležinio peiliuko fragmentas, bei brūkšniuotosios keramikos.
Pavardžių formavimosi centras
Rytinėje piliakalnio papėdėje yra Stūglių kaimas, – neatsiejama šio kraštovaizdžio ir kultūrinės aplinkos dalis. Istoriniai šaltiniai ir kartografinė medžiaga rodo, kad anksčiau kaimas buvo gerokai didesnis, su tankesniu sodybų tinklu, žmonės intensyviau naudojo žemę. Laikui bėgant, dėl socialinių, ekonominių ir demografinių pokyčių dalis sodybų sunyko, o jų vietos liko pažymėtos tik simboliniais kvadratais senuose achyviniuose žemėlapiuose.
Vis dėlto vietovė išsaugojo aiškius buvusio apgyvendinimo pėdsakus. Vakariniame piliakalnio šlaite yra išlygintos aikštelės, kurios galėjo būti naudojamos kaip sodybų kiemai ar vietos statiniams. Vis dar gyvi pavieniai vaismedžiai rodo buvusių sodų vietas, o nedidelės akmenų sankaupos po medžiais gali būti pastatų pamatai ar ūkinės veiklos liekanos.
Stūglių kaimas svarbus kaip vietovardinės kilmės pavardžių formavimosi centras – pavardė Stūgliai yra viena dažnesnių šiame regione, todėl galima teigti, kad ji atsirado iš vietovės pavadinimo ir buvo perduodama kartos kartai, išlaikant ryšį su gyvenamąja aplinka.
Eglė Čėsnė,
ASTD Kraštovaizdžio apsaugos skyriaus vyr.specialistė
Eglės Čėsnės nuotraukos
