BERŽUVIO EŽERO PELKĖJIMAS: NATŪRALUS VIRSMAS AR EKOLOGINĖ GRĖSMĖ?
Beržuvio ežeras – vienas iš daugelio mažų Lietuvos ežerų, šiuo metu išgyvenantis natūralų, tačiau spartėjantį pelkėjimo procesą.
Pelkėjimas – tai natūralus procesas, kurio metu atviri vandens telkiniai palaipsniui virsta pelkėmis, o vėliau – sausumos plotais. Šis virsmas gali trūkti šimtmečius, tačiau dėl klimato kaitos ir žmogaus veiklos jis vis dažniau vyksta žymiai greičiau. Beržuvio ežeras, pastarąjį dešimtmetį rodo aiškius pelkėjimo požymius: seklėja, užželia pakrantės, augmenija veržiasi į vandenį.
Pelkėjimas prasideda tuomet, kai į ežerą patenka daug organinių medžiagų, pavyzdžiui, augalų liekanų, sąnašų ir jos ima kauptis dugne. Laikui bėgant, sąnašos sudaro storesnį sapropelio ar dumblo sluoksnį, kuris iškelia dugną. Kai ežeras tampa seklus, jame pradeda augti nendrės, viksvos, švyliai ir kiti pelkiniai augalai. Dėl sumažėjusio deguonies kiekio ir sulėtėjusios vandens apytakos formuojasi durpės – tai jau pirmas žingsnis pelkės link.
Beržuvio ežere pastebime visus minėtus požymius - nuo dumblėjimo iki pakrančių augalijos įsigalėjimo. Vietomis ežero veidrodį užgožė plaukiojančios augalų salos, o krantai tapo sunkiai prieinami dėl užmirkusių zonų.
Pelkėjimą gali paskatinti ir gamtiniai, ir žmogaus sukelti veiksniai:
- Klimato kaita: sumažėję krituliai, ilgos sausros, šiltos žiemos lemia sumažėjusį vandens kiekį ir didesnį garavimą.
- Mažėjantis įtekėjimas: jei į ežerą nepatenka pakankamai paviršinio ar gruntinio vandens, prasideda seklėjimas.
- Melioracija ir drenažas: netoliese vykdyti sausinamieji darbai gali sumažinti gruntinio vandens lygį, nualinti ežero baseiną.
Kokios ekologinės pasekmės?
Nors pelkėjimas yra natūrali ekosistemos evoliucijos dalis, jo pagreitėjimas gali sukelti įvairių problemų:
- Biodiversiteto pokyčiai: nyksta rūšys, kurios priklauso nuo atviro vandens (pvz., tam tikros žuvys, vandens paukščiai), jų vietą užima pelkinės rūšys.
- Vandens kokybės blogėjimas: deguonies trūkumas, dumblo kaupimasis ir augalų irimas mažina vandens skaidrumą bei kokybę.
- Prieinamumo ir rekreacijos nuostoliai: užpelkėję krantai tampa sunkiai prieinami, mažėja galimybės poilsiui, maudynėms ar žvejybai.
Ar pelkėjimą reikia stabdyti? Atsakymas priklauso nuo visuomenės tikslų. Jei norime išsaugoti ežerą kaip atvirą vandens telkinį, būtina imtis veiksmų: gilinti, stabdyti dumblėjimą, šalinti augaliją. Tačiau jei pirmenybę teikiame natūraliai ekologinei kaitai, pelkėjimas gali būti priimamas kaip neišvengiamas ir net vertingas procesas – pelkės svarbios biologinei įvairovei, kaupti anglies dioksidą ir filtruoti vandenį.
Beržuvio ežero pelkėjimas yra kompleksinis ir neišvengiamas procesas. Pelkėjimas – tai ne pabaiga, o nauja pradžia kitokiai, bet ne mažiau vertingai gyvybės formai.
Eglė Čėsnė,
ASTD Kraštovaizdžio apsaugos skyrius vyriausioji specialistė
Eglės Čėsnės nuotrauka