JONĖNŲ PILIAKALNIS VAINIKŲ SALOJE: GAMTOS IR ISTORIJOS SUSITIKIMAS
Tarp Molėtų krašto ežerų ir miškų slypi viena iš gražiausių ir paslaptingiausių vietų – Vainikų sala, kurioje iškilęs Jonėnų piliakalnis. Ši sala yra įsikūrusi Asvejos ežere ir išsiskiria tiek savo gamtine, tiek archeologine reikšme.
Asvejos ežeras – vienas ilgiausių ir giliausių ežerų Lietuvoje, o sala, kurioje stūkso Jonėnų piliakalnis, yra beveik visiškai izoliuota nuo žemyninės dalies – pasiekiama tik vandens transportu. Toks geografinis kontekstas šią vietovę paverčia unikaliu objektu tiek kultūriniu, tiek kraštotyriniu požiūriu.
Jonėnų piliakalnis yra pietinėje salos dalyje. Piliakalnio šlaitai gana statūs, o pati vietovė – apaugusi mišku, kas rodo natūralų reljefo prisitaikymą prie gynybinių funkcijų.
Manoma, kad piliakalnis galėjo būti naudojamas kaip gynybinis ar stebėjimo punktas. Iš viršutinės piliakalnio aikštelės atsiveria platūs panoraminiai vaizdai į Asvejos ežerą bei aplinkinius miškus – tai ne tik estetinė, bet ir strateginė vertė, būdinga daugeliui piliakalnių.
Skirtingai nuo kitų geriau žinomų piliakalnių, įrengtų prie pagrindinių sausumos kelių ar gyvenviečių, Jonėnų piliakalnio vieta saloje rodo išskirtinį gamtinį kontekstą. Tai – vienas iš nedaugelio žinomų piliakalnių Lietuvoje, įrengtų natūralioje saloje, tai leidžia kelti hipotezes apie jo paskirtį: galimą izoliacijos siekį, atsitraukimo arba stebėjimo tikslus, o gal net simbolinį – sakralinį – vaidmenį.
Nors ši vietovė nėra plačiai lankoma, ji turi didelę vertę. Čia susipina laukinė gamta, atskirta ežero vandens, ir senovės palikimas – tai daro salą įdomią ne tik istorikams ir archeologams, bet ir gamtininkams bei kraštovaizdžio tyrėjams.
Rūtos Maciulevičienės nuotraukos
Rūta Maciulevičienė
Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija
Kraštovaizdžio apsaugos skyriaus vyr. specialistė