SAUGOMŲ TERITORIJŲ NAUDOJIMO TAISYKLĖS – IŠIMČIŲ NĖRA NET KILNIAM TIKSLUI
Gražutės regioniniame parke esantis Švento ežeras – vienas skaidriausių ir švariausių ežerų mūsų krašte. Jame gausu retų ir saugomų rūšių, o kai kurioms jis – vieninteliai namai, kur gali gyvuoti. Dėl šių vertybių ir Švento ežeras, ir jo apylinkės saugomos. Tai priežastis, kodėl žmonėms leidžiama poilsiauti tik tam numatytose vietose ir draudžiama važinėti ne oficialiais keliais. Siekiame, kad saugomos teritorijos būtų kuo labiau prieinamos skirtingų poreikių lankytojams, tačiau prieinamumas neturi pažeisti saugomos teritorijos apsaugos taisyklių.
Vienas švariausių ir unikalus
Šventas – unikalus ežeras. Nors į jį neįteka ir iš jo neišteka joks upelis, ežero vandens lygis nuolat kinta. Kitų ežerų vandens lygis irgi kinta dėl polaidžio, dėl smarkaus lietaus, ar sausros, bet Švento lygis kinta kitaip – per svyravimo ciklą, kuris trunka 25–27 metus, vandens lygis čia gali skirtis 2,5–3 metrais.
Pavyzdžiui, aukščiausias vandens lygis – 160,2 m – buvo 1930 m., o žemiausias – 157,5 m – 1973 metais. Žinoma, kintant vandens lygiui keičiasi ir ežero plotas – didžiausias buvo 457,5 ha, o mažiausias – 432,9 ha.
Ir Valstybinio ežerų monitoringo duomenimis tai – vienas švariausių Lietuvos ežerų. Todėl jame gyvena net 28 rūšys makrobestuburių, kurie ypač jautrūs taršai, tokie kaip ląšalai, ankstyvės ir apsiuvos.
Jame gyvena ir dvi retos vabzdžių rūšys. Tai – visoje Europoje reta dusia Hydroglyphus hamulatus ir imperatoriškasis laumžirgis.
Dėl ženklaus vandens lygio svyravimo Švento augalai nuolat patiria stresą ir turi prisitaikyti. Be to, ežere nedaug maisto medžiagų, todėl vešlios augalijos čia nėra, bet auga Raudonosios knygos augalai.
Pražangiažiedei plunksnalapei Šventas – vienintelė vieta, kur ji Lietuvoje gali gyvuoti.
Kitas retas vandens augalas – laiboji stukenija. Ji ežeruose nyksta dėl to, kad į juos patenka labai daug maisto medžiagų ir ežerai užauga aukštaūgiais augalais.
Šiame ežere plačiai paplitusi ir siauralapė plūdė – ji beveik visoje Europoje laikoma viena jautriausių žmogaus veiklai rūšių.
Švento ežero vanduo toks skaidrus, kad gali matyti kas yra 6–7 m gylyje. Dėl to čia patinka gyventi bentoso dumbliams ir melsvabakterėms. Mokslininkai, tyrinėję ežerą, aptiko net 119 dumblių ir melsvabakrterių rūšių.
Įsteigtas draustinis
Tam, kad būtų išsaugotas unikalus ežeras, 1998 m. buvo įsteigtas Švento ežero kraštovaizdžio draustinis.
Ne tik ežeras jame ypatingas – miške auga 11 sparčiai nykstančių augalų rūšių, peri arba randa prieglobstį 12 rūšių nykstantys paukščiai. Čia gyvena juodakaliai narai, didieji dančiasnapiai, ereliai žuvininkai, jerubės, žvirblinės pelėdos, lėlys, juodosios meletos, tripirščiai geniai...
Sušilus sužysta vėjalandės šilagėlės, smiltyniniai gvazdikai, pražangiažiedės pluksnalapės, balandinės žvaigždūnės, tamsialapiai skiautalūpiai. Skraido machaonai, mažieji karališkieji laumžirgiai ir šarvuotosios skėtės. Čia galima rasti ir retų grybų.
Ar pakrantė neprieinama lankytojams?
Nors Švento gamta ypatinga ir labai trapi, prie ežero galima ilsėtis, maudytis ir keliauti aplinkui jį pėsčiomis bei dviračiais. Balto smėlio paplūdimys ir ryškiai žydras ežero vanduo šiltą dieną sutraukia šimtus poilsiautojų. Maudykla įrengta privačioje teritorijoje.
Tačiau pastaruoju metu Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcija vis sulaukia pretenzijų neva ji riboja lankytojams galimybes patekti prie ežero, tarp jų ir žmonėms su negalia. Švento ežero pakrantės nėra užtvertos tvoromis, tačiau važiuoti ne keliais savaeigėmis motorinėmis transporto priemonėmis ir jas statyti arčiau kaip 25 metrai nuo vandens telkinio kranto, vandens telkinių apsaugos zonose yra draudžiama.
„Žmonių, taipogi ir su negalia, galimybių lankytis gamtoje, neribojame. Saugomose teritorijose galioja visiems vienodos aplinkosaugos ir teritorijos naudojimo taisyklės – teigia ASTD Kraštovaizdžio apsaugos skyriaus vyr. specialistė Jolanta Badarienė. – Vietose, kurias Švento ežero pakrantėje nurodė interesantai, nėra galimybės įrengti stovyklavietę ar automobilių stovėjimo aikštelę. Aplinkui Švento ežerą didžioji dalis teritorijos yra privati nuosavybė, miškas. Tam, kad nedraugiški gamtai žmonės neištryptų miško paklotės, miško savininkai gamtą saugo įvairiais būdais: keliukus užridena akmenimis, prie savavališkai išvažinėtų vietų įrengia stulpelius“.
Saugomų teritorijų teisės aktai numato asmenų teisę apsistoti pakrantėje, tačiau ši teisė yra susieta su pareiga nepažeisti aplinkosaugos reikalavimų. Privačioje teritorijoje apsistoti galima tik laikantis teisės aktuose nustatytų sąlygų ir, tam tikrais atvejais, žemės savininko sutikimo. Taigi pakrantėje turi teisę lankytis žmonės su negalia, tačiau ši teisė nereiškia teisės motorine transporto priemone važiuoti kur panorėjus.
Gražutės regioniniame parke teritorijų naudojimas ir veiklos galimybės priklauso nuo konkrečios kraštovaizdžio tvarkymo zonos.
„Regioninio parko nuostatai numato, kad palapinės gali būti statomos ir kuriami laužai tik įrengtose ir informaciniais ženklais pažymėtose vietose. Gražutės regioninio parko tvarkymo plano sprendiniuose, Švento ežero pakrantėse stovyklavietės, poilsiavietės bei atokvėpio vietos nėra pažymėtos. Todėl dėl privažiavimo prie vandens reikėtų kreiptis, kaip jau minėjome, į privataus žemės sklypo savininką“, – teigia J. Badarienė.
Žmonės su negalia laukiami
ASTD darbuotojai ypač rūpinasi, kad žmonės su negalia patogiai jaustųsi gamtoje. Gražutės regioniniame parke, prie Luodžio ežero yra įrengta vienintelė Lietuvoje žmonėms su negalia specialiai pritaikyta Sabalunkų stovyklavietė ir maudykla. Jos infrastruktūra buvo neseniai atnaujinta.
„Direkcija siekia, kad saugomos teritorijos būtų kuo labiau prieinamos skirtingų poreikių lankytojams. Tačiau prieinamumas turi būti derinamas su saugomos teritorijos apsaugos reikalavimais. Ne kiekvienoje pakrantėje galima įrengti privažiavimą, stovėjimo vietą ar kitą infrastruktūrą – net ir tada, kai toks poreikis yra pagrįstas, – teigia ASTD Kraštovaizdžio apsaugos skyriaus vedėjas Tomas Vilkas. – Saugoma gamta ir prieinama gamta neturi būti priešpriešinamos. Tikslas – ieškoti sprendimų tam skirtose ir teisės aktus atitinkančiose vietose.“
Švento ežero panorama - Mariaus Semaškos nuotrauka
Raudonosios knygos dumblis – pražangiažiedė plunksnalapė ASTD darbuotojų nuotraukos