SVETIMŽEMIAI AUGALAI: GRAŽUS SODAS TAMPA GRĖSME VIETINEI GAMTAI
Lietuvoje yra augalų, kurie dar nepaskelbti invaziniais, tačiau jie intensyviai plinta mūsų šalies ekosistemose ir daro joms neigiamą įtaką. Lietuvoje tokių potencialiai invazinių augalų rūšių skaičiuojama jau daugiau kaip 44.
Štai keletas jų.
Japoninė reinutrė (Reynoutria japonica). Auga įvairiose buveinėse, sparčiai dauginasi vegetatyviškai, ištveria ilgas sausras, o šakniastiebiai – šalčius. Tvarkant sodus rudenį, augalai lengvai atželia net iš nedidelių šakniastiebių gabalėlių, išmestų su žaliosiomis atliekomis. Japoninės reinutrės nustelbia beveik visus vietinius augalus ir sunaikina buvusias augalų bendrijas.
Mažoji žiemė (Vinca minor). Lotyniškai Vinca reiškia „surišti“, „sukaustyti“. Tai rodo, jog šie augalai suformuoja tankius sąžalynus, kurie kaip kilimas uždengia žemę, intensyviai plisdami vegetatyviniu būdu – prie žemės prigludę antžeminiai stiebai lengvai įsišaknija. Žiemės pakenčia drėgmės trūkumą, įvairias apšvietimo sąlygas. Žiemių šaknų išskiriamos biocheminės medžiagos kitų augalų sėklų daigumą sumažina iki 50 %. Nukritę žiemių lapeliai ilgai nesuyra ir per žiemą sudaro storą sluoksnį. Visa tai kritiškai apsunkina vietinių augalų įsitvirtinimą pavasarį.
Plaukuotoji rudbekija (Rudbeckia hirta). Rudenį subrandina daug smulkių lengvų sėklų, kurias vėjas ir rudeniniai gūsiai lengvai išnešioja nedideliais atstumais. Žydėjimo metu ryškūs jų žiedai nuvilioja vietinių augalų žiedus apdulkinančius vabzdžius. Rudbekijos – stipriai konkurencingi augalai, nustelbiantys vietines rūšis.
Penkialapis vynvytis (Parthenocissus quinquefolia). Grėbiant lapus ar genint, lengvai įsišaknija net nedideli nupjautų ūglių fragmentai, auga labai sparčiai. Šliauža pažeme, sudaro didelius sąžalynus, nustelbia beveik visus vietinius augalus, sumažina jų įvairovę. Geba sudaryti didelius rezginius medžių lajose, todėl ne tik sumažėja gaunamos šviesos kiekis, bet ir reikšmingai padidėja vėjovartų bei vėjolaužų pavojus per rudenines audras.
Rūgštusis žagrenis (Rhus typhina). Turi stiprią šaknų sistemą su daugybe pridėtinių pumpurų, todėl pažeistas medelis aktyviai leidžia naujus ūglius ir sudaro tankius sąžalynus. Gamtoje plintantis augalas Lietuvoje pirmąkart užregistruotas 1998 m. Šakių r., o šiandien jau išplitęs visoje šalyje. Žagrenį išnaikinti itin sunku – veiksmingiausia derinti mechaninius ir cheminius naikinimo būdus.
Saugoti vietinę gamtą galime visi ir tam nebūtina turėti nuosavo sklypo ar sodo:
- Pasivaikščiojimų metu skinkite šiuos augalus puokštėms (kad nesubrandintų sėklų), o mažesnius išraukite su šaknimis. Išrautus augalus ar nužydėjusias puokštes priduokite į žaliųjų atliekų surinkimo aikštelę arba įdėję į plastikinį maišą, išmeskite į mišrių atliekų konteinerį.
- Pastebėję didelius šių augalų sąžalynus pamiškėse ar viešose erdvėse, praneškite vietos seniūnijai / savivaldybės aplinkosaugininkams arba suveskite duomenis į Invazinių rūšių informacinę sistemą (INVA). Nors joje šiuo metu renkami duomenys tik apie oficialiai paskelbtas invazines rūšis, o duomenys apie potencialiai pavojingas rūšis dar neteikiami.
- Prisijunkite prie bendruomeninių tvarkymo talkų arba tapkite saugomų teritorijų (nacionalinių bei regioninių parkų) savanoriais, padėkite organizuoti rudenines bei pavasarines gamtos švarinimo akcijas.
- Nemeskite žaliųjų atliekų bei nugenėtų šakų į miškus, laukus ar krūmynus už savo sklypo ribų, nes jose esantys šakniastiebiai bei sėklos itin greitai virsta naujais invazinių augalų židiniais.
Puošdami savo gyvenamąją aplinką ir tvarkydami sodus būkime sąmoningi – saugokime mūsų vietinius augalus!
Daugiau informacijos apie šias rūšis galite rasti čia: leidinys apie potencialiai invazines rūšis.